100 gramų bulvių – 82 kcal
Ar žinote, kad paprastoje bulvėse yra panašių medžiagų, kaip bananuose, kurios skatina išsiskirti geros nuotaikos hormoną? Dažnai parduotuvėse rasite ir senojo, ir naujojo derliaus bulvių. Ką žinoti išsiruošus jų pirkti? Kokios – didelės ar mažos – bulvės sveikesnės? Kaip „teisingai“ išvirti, kad liktų daugiausiai vitaminų?
Kalbamės su gastroenterologe Jovile Vingraite.
Teigiama, kad pavasarį mitybai netinka senos bulvės, kurių kieta susiraukšlėjusi žievė, jei nors kampelis pažaliavęs, jei bulvė pradėjusi dygti. Kodėl tokios bulvės nesveikos?
Bulvės, nesvarbu kokiu metų laiku, jei jos laikomos šviesoje, pažaliuoja – jose atsiranda nuodingos medžiagos – solanino. Jis sukelia galvos, gerklės, pilvo skausmą, viduriavimą. Solaninas ardo ir raudonuosius kraujo kūnelius eritrocitus bei slopina nervų sistemą. Nelaikykite bulvių kambaryje ar šiltame sandėliuke. Šilumoje bulvės per kelias dienas praranda didesnę dalį vitamino C, jose pradeda gamintis solaninas.
Ilgai – nuo sezono iki sezono – laikomose bulvėse palengva mažėja įvairių naudingų medžiagų, jos praranda ir skonį. Kuo ilgiau išlaikyta bulvė ir kuo daugiau ji turi daigų, tuo jos maistinė vertė yra mažesnė.
Kokio dydžio bulvės geriausios?
Perkant bet kokias bulves – šviežias ar sušaldytas – jos turėtų būti vidutinio dydžio, nestambios ir ne smulkios (tokios greičiau vysta). Dideliuose bulvių gumbuose susikaupia daugiau nitratų, kadmio, švino – nenaudingų organizmui cheminių medžiagų ir metalų. Didelės bulvės užauga, kai gausiai tręšiamos organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Augintojui tai naudinga, nes tokias bulves lengviau surinkti, o produktų gamintojui lengviau perdirbti. Bulvių mitybinė vertė nepriklauso nuo jų spalvos.
Kodėl negalima iš vakaro bulvių nuskusti ar supjaustyti, o viską reikia daryti paskutinę minutę prieš virimą?
Smulkesni gabaliukai greičiau išverda, tačiau kuo labiau bulvė susmulkinama, tuo greičiau ir daugiau iš jos į vandenį, kuriame verda, pereina vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tai jau negerai. Būtent todėl negalima bulvių iš anksto nuskusti ir mirkyti vandenyje. Bulvė turi būti skutama kuo ploniau, nes prie odelės susikaupę daugiausia naudingų medžiagų. Geriausia dėti bulves į verdantį vandenį, jo turi būti kuo mažiau – tik tiek, kad bulvės būtų apsemtos. Bulvės, dedamos į vandenį, turi būti maždaug vienodo dydžio, su lupenomis, suprantama prieš tai reikia jas gerai nuvalyti. Vanduo, kuriame virė bulvės ar kitos daržovės, maistui nenaudojamas. Išvirtas bulves reikia nulupti ir gaminti patiekalus, valgyti kaip garnyrą.
Kuo bulvė naudinga?
Bulvė – tai antroji duona, visiems lengviausiai prieinama daržovė, turinti daug maistingų medžiagų ir krakmolo. Joje daug augalinės kilmės baltymų, kurie labai retai sukelia alerginę reakciją. Cheminėmis medžiagomis užterštos ir nekokybiškos bulvės (pažeistos įvairių ligų) gali sukelti reakcijas, panašias į alergines. Jose beveik nėra riebalų, todėl tinkamos ir nutukusiems vaikams. Nešildykite vakarykščių bulvių patiekalų. Per kelias valandas jie maistiniu požiūriu jau tampa beverčiais.
Kokios naudingos bulvių savybės?
Bulvėse yra daug aukštos kokybės sudėtingos struktūros angliavandenių, kurie žarnyne suskaldomi per valandą ir palengva pasisavinami. Tai naudinga organizmui, nes nėra staigaus gliukozės (vieno iš žmogui būtinų cukrų) pakilimo, lengviau dirbti kasai, kurios gaminamas insulinas užtikrina gliukozės pasisavinimą. Bulvėse daug sudėtinių angliavandenių, todėl jos ilgam suteikia sotumo jausmą. Laikantis bulvių dietos nekankina įtampa, nevargina alkio pojūtis. Jeigu nusibodo valgyti bulves, galima išsivirti jų sriubos. Abiejų patiekalų poveikis toks pat. Bulvėse esantis angliavandenių kompleksas skatina išsiskirti serotoniną, vadinamą geros nuotaikos hormonu. Ši medžiaga sukelia malonumo ir pasitenkinimo jausmą. Biologiškai aktyvios medžiagos, esančios bulvėse:
reguliuoja vandens apykaitą organizme;
padeda maisto medžiagoms patekti į ląsteles;
stiprina kaulinį audinį;
stiprina raumenis, širdį, kraujagysles;
stimuliuoja augimą, aktyvina medžiagų apykaitą organizme;
stiprina jungiamąjį audinį;
dalyvauja biologiškai veiklių medžiagų, vadinamų hormonais, be kurių organizmas negali išgyventi, sintezėje;
reguliuoja virškinamojo trakto veiklą, padeda išvengti vidurių užkietėjimo;
teigiamai veikia kraujospūdį;
yra geras energijos šaltinis.
Keletas įdomybių apie bulves…
Turguje rinkdamiesi smulkesnes bulves nebijokite, kad nusipirksite pašarinių. Lietuvos „Tinkamiausių auginti bulvių sąraše“ nėra nė vienos pašarinės veislės. Jūs perkate maistines bulves, tik smulkesnius šakniavaisius.
Nerekomenduojama žiemai pirkti ankstyvųjų bulvių atsargų – šių veislių bulvės skanios tik porą savaičių po nukasimo. Jose mažai krakmolo ir kitų sausųjų medžiagų.
Lietuvos mokslininkai išvedė net 9 lietuviškas bulvių veisles.
Bulvė užima trečią vietą tarp produktų, kurie lemia taip vadinamąjį šalies ,,maistinį saugumą”.
Pasaulyje jau išvesta genetiškai modifikuotų bulvių rūšių, kurios atsparios kolorado vabalams.
Dėl bulvių maro Lietuvoje kasmet netenkama 20-40 procentų bulvių derliaus.
Pastaraisiais metais gana nemažai bulvių į Lietuvą importuojama iš Olandijos, Lenkijos ir kt. šalių. Importinės bulves prekybos centruose nesunku atskirti ir be papildomos rašytinės informacijos: jos būna geresnės išvaizdos, didesnės ir brangesnės.
Daug krakmolo turintys produktai nebūtinai yra labai kaloringi. Pagrindinį kalorijų kiekį bulvių patiekalams ,,prideda” riebūs padažai su lašiniais ir grietine.
Bulves verdant, net 60 procentų kalio, 21 procentas kalcio, 6 procentai natrio iš bulvių pereina į nuovirą.
Tyrimai rodo, kad tik 10 procentų pirkėjų produktus renkasi pagal kokybę ir poreikį, o 70 procentų – pagal kainą. Todėl nenuostabu, kad bulvė taip dažnai būna ant mūsų stalo – juk kilogramas bulvių rudenį nekainuoja nė lito, pavasarį – kiek daugiau nei 1 litas.
