Prieš daugiau nei 100 metų gimė žmogus, pripratinęs pasaulį valgyti mėsainius. Tai misteris Reimondas Krokas, kuris iš brolių Makdonaldų nusipirko beviltišką provincijos užkandinę ir pavertė ją greito maisto imperija.
Pirmasis „McDonald’s“ restoranas duris atvėrė 1955 metais Ilinojaus valstijoje. Firma laikėsi geležinės taisyklės: patiekalų asortimentas ir skonis negali skirtis nė viename tinklo restorane, nepaisant to, kokiame pasaulio kampe jis būtų. Šių restoranų alfa ir omega tapo aliejuje skrudintos bulvytės ir mėsainis. Vis tai užgeriama kokakola. Matyt „McDonald’s“ suformavo amerikiečių nacionalinius mitybos įpročius. Tie, kuriems teko svečiuotis JAV, būna šokiruoti to, kaip amerikiečiai mėgsta valgyti tokį nesuderintą maistą. Galima pamatyti kostiumuotus ponus, čia pat gatvėje valgančius mėsainius iš tiek aukštų, kad neįmanoma apžioti. Kitoje rankoje – būtinai skrudintų bulvių maišiukas. Mes Lietuvoje tikrai neįpratę valgyti mėsą, duoną ir bulves vienu metu, renkamės arba mėsą ir duoną, arba mėsą ir bulves. JAV galima pamatyti 6-7 mėnesių kūdikių, kurie jau valgo skrudintas bulves (pagal PSO rekomendacijas, aliejuje kepto maisto vaikams rekomenduojama duoti tik nuo 2-3 metų, taip pat ir pomidorų padažo).
Amerikiečiai pasaulyje garsėja ne tik kaip storiausi, bet ir kaip suvalgantys daugiausiai… dietinio maisto. Kas tai per paradoksas? Storiausia planetos visuomenė geria ir valgo praktiškai orą (nes ant pakelių rašoma, kad dietiniuose produktuose beveik nėra kalorijų), bet kilogramai tik auga. Gydytojai dietologai sako, kad dietiniai produktai, ypač jei jie praturtinti vitaminais ir mineralais, tinkami vartoti laikantis dietų. Tačiau jei valgydamas dietinį maistą žmogus nesportuos ir nemažins porcijų, jokio rezultato nebus. Nusivylę dietiniais produktais amerikiečiai ir patys jau pradeda suprasti, kad kažkas iš nacionalinės tragedijos darosi „gerą biznį“. Įsivaizduokite, kiek Kinijoje kainuotų piliulės, garantuojančios, kad šeima susilauks berniuko, o Japonijoje – blakstienų tušas, pakeičiantis akių formą…
Užčiuopę skaudžią vietą, gamintojai vis labiau paleidžia vadžias. Produktų etiketės rėkia: „Mažiau kalorijų“, bet tai tik „opiumas liaudžiai“. Psichologiškai tokia etiketė beveik garantuoja, kad produktas turės paklausą. Pabandykite atidžiau perskaityti, kas parašyta mažytėmis raidėmis. Jei 100 g įprastas jogurto yra 89 kcal, tai „liesas, su mažiau kalorijų“ turi 85 kcal. Stebėjimai parodė, kad dietiniuose pyragaičiuose, bandelėse, saldainiuose ir sausainėliuose yra vos 5-10 kalorijų mažiau nei įprastuose. Įsivaizduokite, kaip storulių šeimynėlė laisvai ir be sąžinės graužimo vakarienei kerta dietines bandeles ir toliau sėkmingai storėja. Kita vertus, dietiniai produktai, turintys mažiau riebalų ir cukrų, ne taip greitai sukelia soties jausmą, todėl jų suvalgoma gerokai daugiau.
Kita dietinių produktų bėda – jų priedai. Kad dietiniai produktai atitiktų įprastų produktų skonį, į juos pridedama įvairių kvapnių medžiagų, krakmolo, konservantų, celiuliozės arba proteinų. Visi šie priedai pakeičia daugiausiai kalorijų turinčias produkto sudėtines dalis – riebalus ir cukrų, bet nepatenkina skonio receptorių. Ne veltui grįžę iš JAV, visi lyg susitarę kalba tą patį: „Atsibodo tas sintetinis maistas, duokite silkės iš bačkos ir juodos duonos“.
Lankęsi Amerikoje pastebi, kad ten gyvena ir nemažai lieknų žmonių. Tai ne senbuviai amerikiečiai, o įvairių bangų emigrantai iš Azijos, Afrikos ir Europos. Jie išsaugoję nacionalinių virtuvių tradicijas, turi savo maisto parduotuvėles, stengiasi nepasiduoti tukinančiai amerikiečių maisto kultūrai. Nereikia įsivaizduoti, kad storėja tik amerikiečiai. Taip, daugiausiai nutukusių yra JAV, tačiau labai daug jų ir Australijoje bei Didžiojoje Britanijoje. Nežiūrint įvairiausių karo su nutukimu kampanijų, nutukusių šiose šalyse vis daugėja. Prieš 20 metų Didžiojoje Britanijoje nutukusiais buvo laikomi 6-8 procentai žmonių. Dabar kas penktas britas (vadinasi – 20 procentų) yra toks nutukęs, kad jo sveikatai jau gresia pavojus. Mokslininkai įsitikinę, kad žmogaus gerovė ir antsvoris yra susiję: labiau pasiturintys suvalgo daugiau saldaus ir riebaus maisto, todėl gauna daugiau energinių medžiagų, bet jų neišnaudoja, jos virsta riebalais.
Kai kils noras valgyti greito maisto, prisiminkite liaudies išmintį: „Greitai pagaminamas, greitai suvalgomas, greitai nutukinantis“. Arba: „Greitas maistas – greiti kilogramai“.
