Tikriausiai kiekviena esate išgyvenusi šoką, kai vieną dieną svoris staiga pašoka pora kilogramų, arba vakare sveriate gerokai daugiau nei ryte. Šie svorio kitimai, kurie dažniausia atsiranda dėl skysčių, ir vadinami „vaikščiojančiais kilogramais“.
Konsultuoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė.
Batus rekomenduoja matuotis vakare, nes tada koja būna pabrinkusi (vadinasi, organizme susikaupę skysčių), o kada geriau svertis?
Žmogaus kūnas nuolat besikeičiantis, jame nuolat vyksta įvairūs procesai. Žmogaus pulsas nėra pastovus – ramybėje jis retesnis, greičiau pajudėjus ar susijaudinus jis padažnėja. Kvėpavimo dažnis irgi nėra pastovus, jis kinta. Dirbdama su valgymo sutrikimais sergančiomis merginomis, kurios sveriasi po kelis kartus per dieną ir po kiekvieno svėrimo nerimauja, kad priaugo svorio, turiu nuolat jas įtikinėti, kad žmogaus svoris irgi nėra pastovus, jis turi savo svyravimus. Jie nėra tokie staigūs kaip, pavyzdžiui, širdies susitraukimų dažnio pasikeitimai, svoris iškart po fizinio krūvio retai sumažėja, nebent netenkama daug skysčių. Tačiau per dieną svoris gali svyruoti apie kilogramą. Ryte jis būna mažiausias ir tiksliausias – todėl būtent ryte, nevalgius ir negėrus, rekomenduojama svertis. Tokie kasdieniai svyravimai vyksta dėl skysčių – skysčių kiekis organizme nuolat keičiasi. Dienos metu mes valgome, geriame, prakaituojame – svoris keičiasi.
Svoris priklauso nuo liesų audinių masės (juos sudaro kaulai, vidaus organai, raumenys), riebalų masės ir skysčių kiekio.
Skysčių kiekis yra labiliausias, jis nuolat keičiasi. Beje, jų kiekis labai priklauso nuo kūno paviršiaus ploto, taigi stambesnis žmogus gali sukaupti jų daugiau nei liesas, taigi jo svorio svyravimai gali būti didesni.
Moterys, kurios laikosi bedruskės dietos (nors kalorijų nesumažina) greitai netenka kelių kg. Ar tiesa, kad druska „laiko“ skysčius, o kartu ir svorį?
Skysčius sulaiko natris, kurio mes daugiausiai gauname valgydami druską. 1 gramas natrio sulaiko apie 200 ml skysčių kūne.
Viename arbatiniame šaukštelyje druskos yra 2,3 g natrio, taigi suvalgius 1 arbatinį šaukštelį druskos, sulaikoma daugiau kaip 400 ml skysčių.
Sakoma, kad normalu prieš mėnesines priaugti apie 2 kg, kurie paskui „išgaruoja“. Kaip iš tikrųjų? Kokioje ciklo fazėje moteris lengviausia?
Moterims svoris keičiasi ir mėnesinių ciklo metu. Prieš mėnesines, kuomet organizme būna daug progesterono, svoris padidėja, nes šis hormonas skatina skysčių kaupimąsi. Svoris gali padidėti iki 2 kg. Vėliau, pirmoje mėnesinių ciklo pusėje daugiau gaminasi estrogenų, svoris vėl sunormalėja. Po ovuliacijos vėl pradeda daugiau gamintis progesterono.
Premenstruaciniu laikotarpiu paprastai moterys ir jaučiasi patinusios, o kai kurioms ir PMS metu būdinga blogesnė nuotaika tik sustiprina nepasitenkinimą savimi. Kažkiek sumažinti skysčių kaupimąsi tuo metu padėtų druskos ribojimas, ne tik grynu pavidalu, bet ir ribojant produktus, kuriuose daug druskos – įvairius pusfabrikačius, konservuotus, marinuotus produktus, rūkytus gaminius, sūrį.
Ar svoris priklauso nuo mėnulio fazių?
Mėnulio fazės svoriui neturi visiškai jokios įtakos.
Ką manote apie svorio metimą geriant diuretikus ir vidurius laisvinančius vaistus?
Skysčių kiekis sukelia greitus svorio pasikeitimus. Šiuo poveikiu paprastai ir būna paremti „stebuklingi“ maisto papildai, žadantys greitą rezultatą per trumpą laiką ir visokie „organizmo valymui“ skirti preparatai. Tokių maisto papildų sudėtyje paprastai būna laisvinamųjų ir/ar diuretikų (šlapimo išsiskyrimą skatinančių medžiagų) arba tokiu poveikiu pasižyminčių augalų. Ir nors šie papildai nesukelia žadamo rezultato (20 kg per mėnesį ar panašiai), tačiau iš tikrųjų svoris sumažėja, nes netenkama skysčių. Kadangi riebalų kiekis nesikeičia, o netekti skysčiai greitai atsistato – svoris greitai būna toks pats, koks ir iki papildų vartojimo.
Laisvinamųjų ar diuretikų vartojimas svoriui sumažinti yra kur kas didesnė problema nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tokioms moterims (vyrams irgi, tik jie taip elgiasi daug rečiau) diagnozuojamas arba valgymo sutrikimas (nervinė anoreksija arba nervinė bulimija) arba priklausomybė nuo medžiagų, kurios nesukelia priklausomybės (tikrai yra tokia liga!), arba abi šios ligos. Tokie vaistai pasirenkami ne tik svoriui mažinti, bet ir emocijoms, jausmams reguliuoti, nerimui slopinti – pavartojus šių medžiagų kuriam laikui jaučiamas palengvėjimas, deja – trumpalaikis.
Labai dažnai sutinku moterų, kurios laisvinamuosius vartoja labai dideliais kiekiais – po 7-8 tabletes, o neretai ir po 60-90 tablečių. Paprastai renkamasis toks preparatas (sąmoningai nerašysiu jo pavadinimo, kad nekiltų noras net „šiaip pabandyti“), kuris sukelia stiprų storosios žarnos sudirginimą ir todėl viduriavimą neretai lydi stiprūs pilvo skausmai ar net kraujavimas. Viduriavimo metu netenkama daug skysčių – taigi svoris sumažėja. Tačiau laisvinamieji visiškai nemažina riebalų kiekio kūne ir neturi poveikio maisto pasisavinimui (maistas pasisavinamas plonojoje žarnoje, o laisvinamieji veikia storojoje, kai maistas jau būna pasisavintas).
Ilgalaikis tokių vaistų (laisvinamųjų ar diuretikų) vartojimas sukelia tinimus. Dėl nuolatinės dehidratacijos (skysčių trūkumo) antiksčiuose gaminasi vis daugiau hormono aldosterono, kuris skatina skysčių kaupimąsi – tai apsauginė organizmo reakcija.
Šio hormono gali padidėti net 2-4 kartus. Todėl nutraukus vaistų vartojimą atsiranda tinimų – vienoms mažesnių, kitoms labai didelių.
Kaip suprasti, kad skysčiai kaupiasi? Kada ši būklė jau pavojinga?
Skysčių kiekio kitimai sveikam žmogui nėra matomi ar juntami. Didesnis skysčių susikaupimas – patinimai arba edemos – gali atsirasti kai kurių ligų atvejais – yra labai daug ligų, kurių metu atsiranda tinimų. Sergant tam tikromis ligomis skysčių gali kauptis tolygiai visame kūne arba tik vienoje vietoje – pvz., pilve, kojose arba tik vienoje kojoje ar rankoje. Atsiradus tinimams būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų surasta priežastis.
Priešinga būklė – skysčių stoka arba dehidratacija irgi gali būti pavojinga.
Taigi skysčių kiekio mažinimas yra pats netinkamiausias būdas svoriui mažinti.
Ką daryti, jei laikantis dietos „išeina“ tik skysčiai, o riebalai lieka?
Normaliai moters kūne turėtų būti 20-30 proc. riebalų. Būtent jų kiekį paprastai ir siekiama sumažinti metant svorį. Tačiau tai yra gana sunku ir reikia laiko, greitai to padaryti nepavyksta. Kad riebalų kiekis sumažėtų 1 kilogramu, reikia netekti 7000 kilokalorijų. Net jei nieko nevalgytume ir daug sportuotume, sudeginti tiek kalorijų pavyktų maždaug per 3 dienas. Tačiau tai tik teoriniai skaičiavimai.
Kadangi kūnas nemėgsta tokių nemalonių pasikeitimų (mūsų medžiagų apykaita taip sutvarkyta, kad kiek įmanoma apsaugotų nuo riebalų masės netekimo – todėl taip sunku ilgam laikui sumažinti svorį), jis sulėtina medžiagų apykaitą ir kalorijų deginimas sulėtėja.
Dar sudėtingiau, jei organizmas negauna tam tikro kalorijų kiekio (o taip paprastai būna per daug apribojus maisto kiekį, laikantis dietų) – jis netenka ne riebalų, o raumenų. Net ir badaujant kūnui reikia tam tikro energijos kiekio gyvybei palaikyti. Kai trūksta maisto, organizmui lengviau ardyti raumenis ir iš jų pasigaminti reikalingą energijos kiekį nei riebalus. Tik gaunant tam tikrą kalorijų kiekį (jis kiekvienam žmogui yra individualus), mažėja riebalų kiekis, o raumenų masė išlieka – toks ir turėtų būti sveikas lieknėjimas.
Kiek kartų per mėnesį (savaitę, dieną) patariate svertis?
Tiksliai nustatyti raumenų, riebalų, skysčių kiekį, stebėti jų keitimąsi galima naudojant specialius aparatus – kūno sudėties analizatorius. Tokius aparatus galima rasti kiekvieno dietologo kabinete. Paprastos svarstyklės rodo tik svorį, nerodo ko (raumenų, riebalų ar skysčių) sumažėjo ar padidėjo. Todėl dažnas svėrimasis gali sukelti daug nereikalingo nerimo, ypač perdėtai susirūpinusiems savo svoriu. Svertis pakanka 1 kartą per savaitę (jei mažinate svorį) ir 1 kartą per mėnesį, jei svoris jau sumažėjęs ir norite jį išlaikyti. Dažnesnis svėrimasis tik sukelia papildomo nerimo ir nebūtinai tiksliai parodo svorį.
