priešpiečių dėžutė

Ką dėti į priešpiečių dėžutę, kad vaikas noriai suvalgytų ir paprašytų dar


Juk pažįstama situacija, kai vaikas grįžta iš mokyklos, o jo priešpiečių dėžutė net nepaliesta? Supjaustyti obuoliukai pajuodę, sumuštinis subyrėjęs į atskiras dalis? Konsultuoja dietistė Vaida Kurpienė vaikumityba.lt

Galimos dvi išeitys: kariauti su vaiku, reikalaujant, kad jis suvalgytų, kas įdėta iš namų. Arba antras kelias – peržiūrėti, o ką iš tiesų mes dedame į tą priešpiečių dėžutę?

Konsultuoja dietistė Vaida Kurpienė vaikumityba.lt

Pirma taisyklė – nededame naujų produktų

Praktika rodo, kad vaikas nevalgys to, ko jis nevalgo namuose arba ko dar nėra ragavęs. Tarkime, jis nemėgsta ir visada lėkštėje palieka raugintus agurkus, o mes į dėžutę vis įdedame raugintų agurkų griežinėlių. Žinoma, kad tokie agurkai grįš namo. Arba vaikas nemėgsta paprikų, o mes kepame omleto keksiukus su paprikomis jam priešpiečiams.

Paprastas patarimas: jei norite vaiką įpratinti prie naujų skonių, plėsti jo racioną, darykite tai namuose, o ne mokykloje. Geriausia su vaiku aptarti iš anksto, kas tą savaitę bus dedama neštis į mokyklą. Galima pakalbėti, o ką atsineša kiti vaikai, koks maistas populiarus, be sausainių ir traškučių? Geriausia vaikui leisti rinktis iš sudaryto produktų sąrašo, tame sąraše turėtų būti bus vertingi užkandžiai, kurių jūs norėtumėte, kad vaikas įsidėtų. Jei vaikas mažas, – idealu, kai tas sąrašas su paveiksliukais.

katinu vaiką įtraukti į planavimą, puiku, jei jis pats įpranta susidėti maistą. Dalyvaudamas priešpiečių dėžutės procese, jis ne tik mieliau valgo, bet ir jaučiasi svarbus, didėja jo savivertė. Pavyzdžiui, dešimtmetis ar net jaunesnis vaikas jau pats gali susiruošti priešpiečių dėžutę. Beje, tai rekomenduoju daryti vakare, o ne ryte.

Antra taisyklė – visada paklausiame, kodėl nevalgė (jei nevalgė)?

Jeigu vaikas parsineša pilną dėžutę, bet vos peržengęs namų slenkstį puola į virtuvę, mirdamas badu, visada verta paklausti: o kodėl jis mokykloje nevalgė, ką įsidėjęs? Priežastys gali būti kitokios, nei manome. Tik klausti reikia tada, kai ir vaikas, ir jūs ramūs ir niekur neskubate, be pykčio (aš įdėjau, o tu nevalgai!), o su smalsumu. Vienas iš mano vaikų labai mėgsta tofu sūrį, kurį mes šeimoje valgome vieną arba dedame į įvairius patiekalus. Kai į priešpiečių dėžutę įdėdavau tofu sūrio, jis parsinešdavo net nepalietęs, nors namie valgydavo su malonumu. Tik po kurio laiko sugalvojau paklausti, kodėl? Pasirodo, klasės vaikai nebuvo ragavę tokio produkto ir jis buvo įvertintas: „Fui, kas čia, kokia šlykštynė, kaip gali tai valgyti?’“. Ir taip buvo ne kartą. Tad vaikas ėmė vengti valgyti sojų sūrį mokykloje, o vėliau ir išvis dėžutę neštis. Suaugę žmonės mėgsta būti išskirtiniai, (ir tai ne visi), o vaikai nori susitapatinti, neišsiskirti iš minios.

Kartais vaikai gėdijasi valgyti vertingus užkandžius, nes dauguma klasės vaikų atsineša tik bandeles, sausainius ir traškučius ar saldainius. Jei įmanoma, siūlyčiau pakalbėti su tėvų bendruomene per klasės susirinkimą ir nutarti, kokie produktai galimi neštis, o kokių sutartinai nesinešame. Dažnai tėvai neįdeda vertingo maisto, nes nežino, ką dėti į dėžutę. Tad prieš ruošdamiesi kalbėtis raskite sąjungininkų ir iš anksto susidarykite vertingų produktų sąrašą. Taip bus daug paprasčiau susitarti.

Verta priminti, kad nuo mitybos priklauso ne tik vaiko sveikata, bet net mokymosi rezultatai bei nuotaika, – mažiau pykčio ir mažiau zyzimo. Tad motyvacija gali labai padidėti.

Trečia taisyklė – maisto kiekis turi atitikti dienos poreikius

Jei vaiko dėžutė visada tuščia, paklauskite, ar jam užteko, kas buvo įdėta iš namų? Kai kurios mokyklos siunčia visos savaitės valgiaraščius, kad šeimos susipažintų, kokie patiekalai bus gaminami kiekvieną dieną. Jei matote, kad vieną dieną bus žuvis, o vaikas jos nevalgo, tą dieną į priešpiečių dėžutę įdėkite daugiau ir kaloringesnio maisto. Taip pat atsižvelkite, kiek laiko vaikas bus užsiėmimuose ir kada grįš namo. Tarkime, vieną dieną po pamokų jam piešimo būrelis, o kitą dieną futbolas. Futbolo dieną jam reikės daugiau energijos, tad į priešpiečių dėžutę įdėkite papildomai užkandžių, pavyzdžiui, vaisių prieš ir po treniruotės atgauti jėgoms.

Ketvirta taisyklė – nedėti to, kas paranda prekinę išvaizdą

Klaidą daro tėvai, kurie vaisius ar daržoves supjausto gabaliukais. Obuoliai jau po valandos bus pajuodę ir šlapi. Avokadas pakeitęs spalvą. Mandarinai sutežę. Pakeitusio spalvą ir tekstūrą produkto niekas nenori valgyti.

Į priešpiečių dėžutę geriau dėti mažesnio dydžio vaisių ir daržovių – tarkime, ne vieną didelį obuolį, o du mažesnius, ne didelį pomidorą, o saujelę vyšninių. Jei vaikui vis dėlto sunku suvalgyti nepjaustytą vaisių, galima jį perpjauti, sudėti taip, kaip buvo, ir sutvirtinti kanceliarine gumyte. Toks „sveikas“ suglaustas vaisius nepajuoduos ir neišbėgs sultys, o gumytę galima naudoti daugelį kartų.

Jei vis dėlto norite įdėti produktų, kurių neįmanoma nepjaustyti, pavyzdžiui, arbūzo gabaliukų, pasakykite, kad šitą užkandį vaikas suvalgytų pirmiausia per porą valandų, kol jis nesugedo ir neprarūgo. Įdėkite ir vienkartinę ar mažą metalinę šakutę, nes šlapią produktą rankomis valgyti nepatogu. Galų gale ir nehigieniška – juk nesate tikri, ar prieš valgymą vaikas tikrai nusiplovė rankas? O po valgymo ar nesišluosto lipnių rankų į drabužius, sąsiuvinius?

Vaida Kurpienė
Dietistė Vaida Kurpienė

Penkta taisyklė – jei patiekalas suyra, geriau produktus dėti atskirai

Gana dažnas užkandis yra sumuštiniai arba suvožtiniai, kurie gali būti vertingas pasirinkimas, bet gaminant juos reikia paisyti kelių taisyklių. Į sumuštinio vidų nedėkite pomidorų ar kitų produktų, išleidžiančių sultis, – nuo jų produktas taps drėgnas, išteš. Geriau pomidorus įdėti į atskirą dėžutės skyrelį, kad valgydamas sumuštinį vaikas galėtų prisikąsti.

Tad į užkandžių dėžutę verta dėti dekonstruotus sumuštinius, tortilijas, mėsainius, kai jų sudėtinės dalys sudėtos atskirai. Pavyzdžiui, atskirai duona ir atskirai keptos mėsos gabaliukai. Jei dedate mėsą, – patarčiau dažniau įdėti orkaitėje keptos kiaulienos išpjovos, pjaustytos riekutėmis, arba vištienos šlaunelių be odos – tai liesa minkšta mėsa, puikiai tinka vakarienei kaip karštas patiekalas ir ryte į priešpiečių dėžutę – kaip šaltas užkandis.

Šešta taisyklė – ne visi užkandžiai valgomi rankomis, tad nepamirškite įrankių

Vaikams patogiausia priešpiečiauti, kai maistą jie gali pasiimti į ranką. Tarkime, sumuštinius, keksiukų formos kotletukus ar formelėse keptą omletą. Bet kartais tėvai įdeda maisto pietų termosuose, kad vaikas gautų kažko šilto. Paprasta taisyklė: jei dedate termosą, jo talpa turi būti tokia, kad būtų užpildytas maistu iki viršaus, kitaip maistas greitai atvės ir pradės rūgti. Įsitikinkite, kad termosas kokybiškas, ilgai išlaiko šilumą.

Kitas geras variantas – maistą į termosą dėti vėsų, tada jis irgi gerai išsilaiko, Tinka ir maži šaltkrepšiukai arba šaldymo kapsulės, jos prailgina maisto galiojimo laiką.

Septinta taisyklė: produktai turi būti vertingi

Labai dažnai dėžutėje būna tik greitieji angliavandeniai – saldus jogurtas, bandelė, šokoladinis sūrelis. Toks maistas skatina gliukozės kiekio šuolius kraujyje, tai gali sukelti irzlumą, lempti prastesnius mokymosi rezultatus, greitą nuovargį ir prastesnę atmintį. Kai gliukozės kiekis staiga krenta, o taip būna visada po greitai pasisavinamų angliavandenių suvartojimo, vaikui sunku susikaupti, pablogėja atmintis. Atsiranda didelis saldumynų ir miltinių produktų poreikis, sutrinka miegas, o tada jaučiamas dar didesnis potraukis saldumynams – pradeda siaurėti maisto racionas, norisi mažiau daržovių ir baltyminio maisto.

Tad priešpiečių dėžutėje turėtų būti ir gerųjų riebalų: avokado, riešutų, sūrio, to vaikams reikia. Labai dažnai priešpiečių dėžutėje pasigendu baltymų. Baltymų šaltinis – kiaušiniai, lęšiai, žirniai, pupelės, avinžirniai, liesa mėsa (ne dešrelės), varškė ar jos sūris, nesaldus jogurtas. Vaikai paprastai labai noriai valgo orkaitėje kepintus avinžirnius, kurių galima pasigaminti patiems arba nusipirkti jau paruoštų parduotuvėse.

Kartais tėvai klausia, ar dešrelė – tai mėsa? Pirkdami dešreles, atkreipkite dėmesį, kiek jose yra baltymų. Vaikams pirkite tik aukščiausios rūšies dešreles, kuriose nemažiau nei 20 procentų baltymų ir kuo mažiau maisto priedų.

Paaugliams, linkusiems į aknę (skausmingus spuogus) verta riboti pieno produktų, greitų angliavandenių ir kakavos kiekį.
Vaikui per dieną rekomenduojama suvalgyti tik vieną deserto porciją, net jei ji ir turi vertingų medžiagų. Tad, jei į priešpiečių dėžutę dedate džiovintų vaisių, dėkite tiek, kiek dėtumėte saldainių ar kokio kito deserto.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *