Jei vaikystėje žmogus yra buvęs nutukęs, visą likusį gyvenimą bus labiau linkęs tukti. Net ir pagydžius nutukimą, riebalų ląstelės nemiršta, jos tiesiog sumažėja ir visą likusį gyvenimą tūno, tik ir laukdamos tinkamos progos vėl prisipildyti riebalų. Taigi daug geriau (ir paprasčiau) yra svorio pertekliaus išvengti arba nesunkiai sunaikinti bepradedantį vystytis antsvorį nei vėliau milžiniškomis pastangomis gydyti nutukimą.
Ypač didelį dėmesį nutukimo profilaktikai turėtų skirti:
šeimos, kuriose jau yra nutukusių;
kai vaikas linkęs viršyti 50-ąją kūno masės procentilę pagal savo amžių ir ūgį;
kai netikę vaiko valgymo įpročiai arba sėdimas gyvenimo būdas.
1–3 metų vaikai
Tai puikus amžius, kai be didelių vargų galima ne tik pataisyti nedidelius svorio nukrypimus, bet ir įpratinti vaiką valgyti taip, kaip derėtų. Kaip ir bet kuriame kitame amžiuje, auginant bet kokio svorio vaiką svarbiausia, ką sveikatos labui gali nuveikti tėvai, yra:
valgydinti jį kuo įmanoma sveikiau (geriausia – patiems rodant gerą pavyzdį), kiek tik galima slėpti visą „šiukšlinį maistą” (viską, kas kepta, pilna cukraus ir riebalų) ir, žinoma, niekada nelakstyti su šaukštu iš paskos;
stengtis kasdien užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą.
Maistas
Kai vaikui sueina vieneri metukai, jis paprastai jau sugeba neblogai manipuliuoti šaukšteliu, gali sukramtyti nedidelius minkšto maisto gabaliukus, pagaliau ir gebėjimas suvirškinti sudėtingesnį maistą yra visai neblogas. Nesupraskite to neteisingai: tai nereiškia, kad nuo šiol galite pietums pakepti jam mėsainį ir bulvyčių. Skirtingai nuo suaugusiųjų, kurių svoris dažnai reguliuojamas specialiomis dietomis, sveriant produktus ir pan., vaikui kiekvieno gramo svėrinėti nereikia. Tokio amžiaus vaikas, jei apetito kontrolės jam per prievartą nesugadina suaugusieji, pats teisingai nutars, kiek jam valgyti. Tačiau iš tiesų svarbu yra būtent tinkamų produktų pasiūla, adekvatus maisto paruošimas, valgymo valandų laikymasis, neleidžiant kramsnoti tarp valgymų.
Ką turėtų valgyti 1–3 metų vaikas (patarimai skirti ir sveikiems vaikams)?
Kasdien – pieniškos grūdelių košytės. Kai skubate arba jei vaikas tokią labiau mėgsta, galite gaminti iš miltukų, skirtų kūdikiams. Puikios yra ir keturių grūdų, avižų, grikių dribsnių (jei vaikui patinka, galima grikius virti ir natūralius) greitai paruošiamos košės. Jos galėtų būti įprastinės kasdienai, rečiau reikėtų ruošti košes iš kukurūzų, manų kruopų, ryžių kruopų ar jų dribsnių. Žinoma, jokių uogienių, barstymų cukrum ar sviesto užkasinėjimo po koše! Jei vaikui skaniau, gali valgyti pusryčių javainius su pienu.
Kas kitaip linkusiam tukti vaikui? Vietoj įprastinio pieno reikėtų gerti liesą pieną, privengti kūdikiams skirtų košelių iš miltukų (jos būna saldintos), kuo rečiau duoti manų košės.
Duonos (žinoma, neišterliotos sviestu!), galima ir batono (tik ne kokių pagerintų bandelių, riestainių), makaronų, bulvių (virtų garuose ar vandenyje arba keptų orkaitėje). Kartais, kai reikia vaikui įdėti valgyti, tinka ir riestainiukai, duoniukai, ryžių paplotėliai, džiūvėsėliai. Riestainiukų, džiūvėsėlių ir panašių saldžių gaminių linkusiam tukti vaikui duokite kuo mažiau.
Iki kelių kiaušinių per savaitę. Mažam vaikui saugiau yra išvirti kiaušinį kietai (dėl salmoneliozės pavojaus).
Pieno produktų: jei nebemaitinate krūtimi, neturinčiam polinkio tukti vaikui galima duoti ir natūralaus karvės pieno (nors patartina bent iki dvejų metų duoti vaikams skirto pieno), nenuriebintų jogurtų, vidutinio riebumo varškės. Sūrius geriau rinktis kuo liesesnius, nes net ir pastarieji būna gana riebūs. Beje, sūrių mažiems vaikams reikėtų duoti kuo mažiau: juose labai daug riebalų, baltymų ir druskos. Varškės geriau irgi nepadauginti (ir vėl dėl baltymų pertekliaus pavojaus), ji turėtų būti tik priedas prie kito maisto (pvz., makaronai ar bulvės su varškės-daržovių padažu). Linkusiam tukti vaikui visi pieno produktai (išskyrus nebent pieną, jei jis ruošiamas iš mišinukų vaikams) turėtų būti duodami liesi.
Daržovių: dabar pats puikiausias amžius įpratinti vaiką valgyti jų tiek, kiek pridera. Atsiminkite, kad pirmas patiekalas bent du kartus per dieną turi būti daržovės (taisyklė, bendra vaikams ir suaugusiems). Geriausia, kai vieną kartą duodama jų šviežių, kitą kartą – virtų (geriausia – garuose) ar kitaip karštai paruoštų. Kol vaikas nepavalgo daržovių, kito maisto nė nerodykite! Pavyzdžiui, per pietus pirmiausia vaikui patiekite lėkštelę daržovių salotų (susmulkinimo būdas priklausys nuo amžiaus ir kramtymo sugebėjimų). Jose turėtų būti pakankama įvairovė daržovių (vienam kartui užtenka ir 4-5 rūšių, bet kitą dieną jas kiek pakeiskite): įvairių salotų lapai, cikorijos, pomidorai, agurkai, morkos, įvairūs kopūstai, virti burokėliai, žirneliai ir t.t. Vakarienės pirmas patiekalas galėtų būti trinta daržovių sriuba (išvirtas garuose daržoves, pvz, cukiniją, morką, bulvę ir papriką reikėtų pertrinti), virtos daržovės, pvz., žiedinis kopūstas su bulvėmis (čia pravers ir šaldiklyje esančios įvairiausių daržovių atsargos: šparaginės pupelės, žirneliai, špinatai, brokoliai ir t.t.). Jei kurios daržovės vaikas nenori pripažinti, po truputį jos vis sutrinkite su kitomis, taip mityba bus įvairi, vaikas nepajus, kad kažkas ne taip, ir po truputį pratinsis prie skonio. Galite žaisti: pasakykite vaikui, kad kaskart, kai suvalgys tris ar penkis šaukštelius daržovių, gaus šaukštelį mėgstamesnio antrojo patiekalo (taip nejučia ir skaičiuoti vaikas greit pramoks). Daržovių (tik bulvė daržove nelaikoma) kiekio vaikui nereikia riboti, ir jei vaikas turi ypač didelį apetitą, jam reikėtų duoti būtent daug neriebiai paruoštų daržovių.
Vaisių, uogų: bent porą kartų per dieną, geriausiai – šviežių. Puiku, jei vaikui vaisiai patinka ir juos noriai pats kramto. Kitu atveju rytais spauskite natūralių apelsinų sultis, darykite vaisių kokteilius (2-3 rūšių vaisius supjaustykite gabaliukais ir elektrine trintuve sutrinkite su neriebiu jogurtu ar trupučiu pieno), trintais nesaldytais vaisiais gardinkite košes. Tinka ir šaldytos uogos (jas prieš vartojimą lėtai atitirpinkite šaldytuve). Privenkite parduotuvėse perkamų sulčių, net ir skirtų vaikams, ypač jei vaikelis linkęs storėti. Be to, pastariesiems neperdozuokite bananų: užteks pusės banano per dieną. Stenkitės vaiką maitinti šviežiais vaisiais, džiovinti (ir tai labai gerai išmirkyti ir susmulkinti) mažam vaikui tinka tik ekstriniais atvejais.
Mėsos ir žuvies: jų vaikui daug nereikia, užteks, kad kasdien gaus po nedidelį gabaliuką (tik nesugalvokite jo iščirškinti keptuvėje!). Stenkitės, kad dažniau valgytų žuvį nei mėsą, ir kad mėsa dažniausiai būtų liesa (triušiena, kalakutiena, vištiena be odelės).
Ankštinių produktų: retkarčiais jais pakeisti mėsą ar žuvį yra sveika, tik nepadauginkite: gali imti pūsti pilvuką. Be to, svarbu juos prieš duodant sutrinti ar kitaip susmulkinti, kitaip mažas vaikas virtas pupeles gali nuryti ir nekramtęs. Nesmulkinus galima duoti tik lęšius.
Aliejaus: visuomet tiktai nekaitinto, šviežio. Tinka alyvų, saulėgrąžų, sojos aliejus. Galite kaitalioti rūšis.
Riešutų ir sėklų sudėtis yra puiki, tad nealergiškiems tai būtų neblogas produktas. Tačiau labai svarbu juos prieš naudojimą kruopščiai sumalti (pvz., kavos malimo mašinėle), nes vaikas iki 3 metų negali jų tinkamai sukramtyti ir rizikuotų užspringti. Įmaišykite po truputėlį tokio mišinio į vaisių-jogurto kokteilius, košes. Nepadauginkite, ypač linkusiems tukti vaikams.
Gryno geros kokybės vandens: šaltuoju metų laiku kartais jį reikėtų pakeisti nestipriomis žolių arbatėlėmis. Be jokių uogienių, cukraus, kompotų. Tai tik jums vanduo neskanus, nelyginkite vaiko pagal savo kurpalių.
Fizinis aktyvumas
Saugokite vaiką nuo televizoriaus (užtenka pusvalandžio per dieną), suteikite galimybių jam laisvai pabėgioti, daug veskite į lauką, nevežiokite vežimėliu, tegu visur žingsniuoja pats. Nepersistenkit pirkdama žaidimus, kuriuos galima žaisti tik sėdint. Geriau tegul turi visa kolekciją kamuoliukų, su kuriais, vaikui pakvietus, juk sąmoningi tėvai irgi neatsisakys žaisti, argi ne?
Dietologė Jūratė Lipeikaitė
