Lieknėjimas ir pienas

Ar prigis mada atsisakyti pieno

Pastebime, kad keičiasi ne tik drabužių, šukuosenų, bet ir mitybos mados. Pastaruoju metu madinga: atsisakyti pieno produktų, nevalgyti produktų, kurie turi gliuteno.

Ar tikrai NE PIENO PRODUKTAMS?

Dažnai žmonės tapatina pieną su pieno produktais. Tai du skirtingi dalykai – šviežias pienas ar jogurtas, varškė, sūris. Komentuodamas madą atsisakyti pieno produktų, nenoriu būti kategoriškas. Kas rimtai domisi dietologija, visada vengia kraštutinumų“, – sako gydytojas vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas. Su juo kalbamės apie „pieno dramą“.

Yra pastebėta, kad vartojant labai daug pieno, padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėl to dietologai rekomenduoja per dieną suvartoti ne daugiau kaip pusę litro pieno. Bet to nėra pastebėta dėl fermentuotų pieno produktų: kefyro, jogurto, varškės… Tyrimai rodo, kad tam tikrose vietovėse, pavyzdžiui, salose, kur žmonės visiškai nevartoja pieno ir jo produktų, neaptinkama sergančiųjų 1-ojo tipo diabetu. Tik niekas negali garantuoti, ar taip yra dėl to, kad žmonės nevartoja pieno. Galbūt tai lemia kiti gyvenimo veiksniai.

Jokiu būdu neteigčiau, kad pienas yra nuodai, jei jis vartojamas saikingai, kaip, pavyzdžiui, ir cukrus ar druska. Kai vartoji saikingai, organizmas atsirenka, kiek ir ko jam reikia rezorbuoti, kiek pašalinti su šlapimu ir išmatomis. 

Pienas iš parduotuvės ir iš ūkininkų

Perkant pieno produktus, iš tiesų pirmenybę teikčiau ūkininkų produkcijai. Vokietijoje buvo atlikti tyrimai, kad šeimose, kurios geria šviežiai pamelžtą pieną, kur kas mažiau alergija sergančių vaikų. Šviežiame piene yra gerųjų bakterijų probiotikų. Kai kuriose parduotuvėse irgi galima nusipirkti šviežio, termiškai neapdoroto ūkininkų pieno. Lazda turi du galus – kai geriame termiškai neapdorotą pieną, negalime būti tikri, ar negausime salmoneliozės ar kitos žarnyno infekcijos. Bet tą tikimybę sunku nuspėti. Kita vertus, žarnyno infekcija – ne toks baisus dalykas kaip alergija, kuri tęsiasi visą gyvenimą. Nemalonu pasigauti žarnyno infekciją, bet nuo jos nemirštama.

Taip pat svarbu, ar pieno produktuose nėra cheminių teršalų, kurie naudojami žolei tręšti, ar nėra antibiotikų, hormonų, kurie buvo duodami karvėms. Europos Sąjungoje yra gana griežtai reglamentuotas šių medžiagų kiekis piene, todėl galime būti tikri, kad mūsų sveikatai pienas nepakenks. Tiesa, ir Lietuvoje pasitaikė atvejų, kai piene buvo rastas didesnis nei leidžiama antibiotikų kiekis, nes ūkininkai gyvuliams duodavo antibiotikų, kad greičiau augtų svoris ar ligų profilaktikai. Tai nelegalu, todėl patikrinus ir nustačius tokius pažeidimus, draudžiama parduoti pieną.  Lietuvoje veterinarinės tarnybos gana griežtai kontroliuoja pieno kokybę, mes vadovaujamės Europos teisės aktais, todėl tikiu, kad nesąžiningumo atvejai yra tik išimtiniai. Skandalas, kai prieš porą metų Rusija atsisakė lietuviškų pieno produktų neva dėl juose aptiktų antibiotikų, turėtų būti paaiškinamas vartotojams plačiau. Tie aptikti antibiotikų pėdsakai  buvo superminimalūs, aptinkami tik specialia aparatūra. Tokie kiekiai, kuriuos nustatė Rusija, visose Europos Sąjungos šalyse, yra leidžiami.

Kitose šalyse, pavyzdžiui, Amerikoje, Vidurinėje Azijoje, hormonus naudoti gyvulininkystėje leidžiama kur kas laisviau negu Europos Sąjungoje. Cheminių teršalų mes nepajaučiame skonio receptoriais, neužuodžiame, o jie kaip tylūs žudikai gali kauptis organizme ir išprovokuoti rimtas autoimunines ar onkologines ligas. Todėl produktų ekologiškumas man atrodo svarbiau negu „mada“ maitintis pagal vienokią ar kitokią sistemą. 

Lieknėjimas ir pienas
Pieno pakaitalai neturi tiek vertingų baltymų, kiek pienas

Pienas ir gleivės

Kai žmogus pasako, kad nevartoja pieno dėl to, kad jis didina gleivių kiekį organizme, aš suprantu, kad tas žmogus medicinos neišmano visiškai. Jeigu žmogus neturėtų gleivių, jis mirtų. Gleivės yra labai geras apsauginis sluoksnis, kuris dengia daugelį organizmo ląstelių. Gleivės tiek žarnyne, tiek urogenitalinėje ar  kvėpavimo sistemoje neleidžia mikrobams patekti į gilesnę terpę. Jei pastebime, kad nosis „pradėjo bėgti“ ar išmatose daugiau gleivių, tai rodo, kad į organizmą pateko kažkoks dirgiklis, su kuriuo organizmas kovoja. Ar padaugėjo gleivių žarnyne, pats žmogus tikrai nenustatys. Taip, tai gali būti, jei prasidėjo infekcija ar yra alergija.  Gleivių padidėjimas jokios žalos organizmui nedaro, atvirkščiai, tai yra apsauga.

Kitokie „pienai“

O gal geriau vartoti ne pieną, o jo pakaitalus – sojos, riešutų pieną? Vienareikšmiškai sakau, tai reklamos dalykas. Tas pats, kaip nudažyti vandenį baltai ir sakyti, kad tai pienas. Naudos tokie „pienai“ turi  minimaliai, o žalos pridaro nemažai, vaikų gastroenterologai yra paskelbę griežtą rekomendaciją, kad vaikams negalima vartoti ryžių pieno dėl galimų toksinių kancerogeninių medžiagų. Sojų pienas – labai alergizuojantis produktas, jame daug estrogenų, vadinamųjų moteriškų hormonų, todėl nematau nė vieno privalumo, kodėl sveikam žmogui reikėtų vartoti sojų, o ne karvės pieną. Migdolų pienas irgi gali alergizuoti, nes riešutai priskiriami prie 6 didžiausių alergenų.

Pieno pakaitalai neturi tiek vertingų baltymų, kiek pienas. Pieno ir kiaušinio baltymai patys vertingiausi. Be to, piene daug kalcio. Jei mažas vaikas negali vartoti karvės pieno dėl alergijos, rekomenduojama duoti hidrolizuotų pieno mišinių, kuriuose pieno baltymas suskaldytas į smulkesnes dalis. Vyresnis alergiškas vaikas gali išvis apsieiti be pieno, tokiu atveju rekomenduojama papildomai duoti kalcio tablečių ir vitamino D.

Pienas ir vaikai

Kokia grėsmė, jei vaiko mityboje visiškai nėra pieno produktų?

Nemanau, kad jei tėvai dėl įsitikinimų neduoda pieno arba vaikas pats nenori valgyti jokių pieno produktų, yra tragedija. Jei vaikas nevalgo pieno, bet valgo mėsą, žuvį, daržoves, jis gaus medžiagų, kurios reikalingos augti.

Pienas yra kalcio šaltinis. Bet kalcio yra ir kituose produktuose, tik mažiau. Vaikų kaulų stiprumui kalcis turi reikšmės, bet ne tiek daug, kaip judėjimas ir fizinis aktyvumas. Jei žmogus valgys pieną, bet gulės lovoje, jo kaulai vis tiek bus trapūs. Kaulų struktūra susidaro iki paauglystės ir paskui tą struktūrą sunku pakeisti.

Pieno produktai, kurie vaikams nebūtini

Vaikams nebūtinas pelėsinis sūris. Tai gurmaniškas produktas, ir nėra įrodymų, kad duos naudos, o jei pelėsis apsigyvens organizme, tikrai nebus gerai.

Neturintiems apetito ar linkusiems tukti vaikams nerekomenduočiau desertinių sūrelių, nes nevalgiam jie numuš apetitą, o turinčiam polinkį į antsvorį –duos per daug kalorijų.

Grietinę ir sviestą galima vartoti saikingai, ypač, jei vaikas linkęs tukti. Tai papildomos kalorijos, geriau nuo mažens pratinti prie liesesnio maisto.

Fermentuoti sūriai turi daug kalcio, bet vaikams labiau tinka mažiau brandinti (ne tokie, kurie brandinti 24 ar 36 mėnesius).

Jei vaikas atpylinėja, dažnai raugėja, reikėtų vengti rūgščių pieno produktų, kurie išprovokuoja rėmenį. Tokiu atveju geriau tinka pienas.

Ir svarbiausias patarimas – perkant pieno produktus, skaityti etiketes, kad jie būtų kuo natūralesni, be cheminių priedų, skonio ir kvapo stipriklių, kurie visiškai nereikalingi vaiko organizmui.

Pliusai ir minusai, vartojant pieno produktus

Pliusai:  

Pieno baltymai yra labai vertingi. Pagal vertingumą, pieno ir kiaušinio baltymai užima pirmąsias pozicijas. Pienas yra puikus kalcio šaltinis.

Minusai:

Vartojant labai daug pieno, padidėja rizika susirgti širdies-kraujagyslių ligomis. Rekomenduojama per dieną suvartoti ne daugiau kaip pusę litro pieno.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *