Auginu storuliuką

Auginu storuliuką, jis toks mielas ir simpatiškas

Maistas žmogaus gyvenime reiškia daug daugiau nei vien būdą išgyventi. Bet kuriame pasaulio kampelyje, net ten, kur maisto kartais neužtenka minimaliausiems fiziologiniams poreikiams, jis nepraranda ir didelės kultūrinės reikšmės. 

Visur pirmiausia svetingumo išraiška yra vaišinimas, bet kokios šventės viena iš esminių sudedamųjų dalių – ir vėl valgymas. Lepinimas irgi pirmiausia reiškia tam tikro maisto (dažniausiai – kenksmingo) dovanojimą. Dažnai šeimose gražiausio bendravimo valandėlės – o kartais vienintelis momentas, kai visi būna kartu – bendra vakarienė (ar pusryčiai, pietūs). Be abejo, maistas – vienas iš svarbių gyvenimo malonumų ir jo neįvertinti nevertėtų. Tačiau blogai, kai valgymo reikšmė ir vertė suprantama neteisingai, ir tai pavirsta didele bėda sveikatai.

Kūdikis gimsta dar neturėdamas jokių blogų mitybos įpročių, nepažindamas bulvių traškučių ir kai verkia, tai tikrai ne dėl to, kad nori saldainio. Taigi tėvai, truputį pasistengę, turi visas galimybes išauginti sveiką, blogų valgymo įpročių neturintį vaiką. Juk būtent namuose vaikas išmoksta požiūrio į maistą. Deja, tėvai ne visada supranta, kad nesusimąstę gali ir pakenkti, o vaikas nuo tokio neteisingo auklėjimo apsiginti  nepajėgia. Jei mažas vaikas sveria per daug, tai ne jo valios trūkumas, tėvai kažką daro ne taip.

Per pastaruosius 10 metų daugelyje pasaulio šalių nutukusių vaikų atsirado du ar net tris kartus daugiau. Pirmiausia tai siejama su vis nejudresniu gyvenimo būdu (vis daugiau kompiuterinių žaidimų, televizijos ir t.t.), vis didesne skanėstų – kalorijų bombų – pasiūla.

Storuliukas – mažas ir simpatiškas?

Manoma, kad vaikystėje užprogramuojama, kaip klostysis sveikata suaugus. Vienas iš svarbiausių tai lemiančių veiksnių tenka mitybai. Kritiškuoju periodu laikomas laikotarpis nuo trečio nėštumo trimestro iki 2 metų amžiaus; antrasis kritinis periodas yra paauglystė (šis ypač svarbus mergaitėms).

Laikas būtų atsikratyti įsisenėjusio įpročio grožėtis mažais storuliukais. Čia ne grožis, o nejuokais pavojinga liga, didinanti pavojų sveikatai su kiekvienais amžiaus metais. Statistika gana negailestinga: apie trečdalio vaikų, buvusių storuliais iki 8 metų, daugiau nei pusės buvusių tokiais 8-13 metų, ir dviejų trečdalių iki 13 metų storų vaikų užaugusių laukia nutukimas kartu su visomis jo liūdnomis pasekmėmis: krūva gresiančių ligų, gerokai trumpesniu gyvenimu. Be to, nutukimas suaugus kelia daugiau pavojų sveikatai, daugiau nuo vaikystės nutukusių žmonių ir miršta.

Apytikslis svorio įvertinimas

Neretai tėvai gali apsirikti, patys vertindami vaiko svorį. Juk normalaus svorio supratimas visuomenėje vis keičiasi: šiuo metu tarp suaugusiųjų (ypač tarp jaunų moterų) vyrauja akivaizdus polinkis į per didelį liesumą; vis dėlto net ir modernūs tėvai vaikų antsvorio problemų linkę nepastebėti. Studijos rodo, kad ypač linkę nematyti vaiko nutukimo kaime gyvenantys žmonės ir vaiko seneliai.

Vaikų kūno masės adekvatumą paprastai gydytojai vertina pagal specialias lenteles. Geriausia, kai svorio procentilė maždaug atitinka ūgio procentilę arba yra kiek žemiau jos. Žemiau 25-osios procentilės atsidūręs vaikas gali būti jau per liesas; nuo 75-osios aukštyn prasideda antsvoris, o nuo 90-osios – nutukimas.

Auginu storuliuką
Vaikų kūno masės adekvatumą paprastai gydytojai vertina pagal specialias lenteles

Komplikacijos, kurias nutukimas gali sukelti jau vaikystėje:

Socialinės

Jau net 6 metų vaikai mažiau linkę draugauti su storuliais.

Fizinės

Ortopedinės problemos (jas galima įtarti, jei vaikas skundžiasi klubo sąnarių skausmu).

Kepenų pažeidimas (pavojingas riebalų susikaupimas kepenyse, panašiai kaip būna sergantiems alkoholizmu).

Riebalų ir cholesterolio apykaitos sutrikimai (jau nuo mažens kraujagyslių, tarp jų ir širdies bei smegenų, spindis ima siaurėti dėl sienelėse atsidedančių riebalų sankaupų) – ankstyvos mirties rizika.

Kvėpavimo sutrikimai

Juos galima įtarti, jei vaikas knarkia, dieną būna mieguistas

Pavojus! Galvos skausmai, regos pakitimai

Ydingas ratas: antsvoris apsunkina judėjimą, didina vienišumo jausmą ir liūdesį, tad vaikas ieško paguodos dar daugiau valgydamas ir toliau storėdamas.

Mažas vaikelis nei apie sveikatą, nei apie grožį, žinoma, nemąsto – jis pats gydymo nepasiprašys. Naivu būtų tikėtis, kad 6 ar 8 metų vaiką pavyks įtikinti atsisakyti menkaverčio kaloringo maisto, kad išvengtų diabeto ar aterosklerozės po 20 metų. Tokio amžiaus mergaitėms net ir grožis nėra toks svarbus, kad dėl jo atrodytų verta atsisakyti blogų, bet skanių įpročių. Paauglystėje jos turbūt susimąstys apie grožį – norės imtis bet kokių, net pavojingiausių priemonių, bet apie sveikatą greičiausiai irgi nepagalvos. Tad lemiamos reikšmės čia turės mama, kuri turėtų būti labai geranoriška, jautri ir išmintinga.

Gydytoja dietologė Jūratė Lipeikaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *