Lėtiniu vidurių užkietėjimu serga kas penkta moteris (vidurių užkietėjimas apskritai laikomas moterų bėda). Vidurių užkietėjimas ir lieknėjimas – sunkiai suderinami.
Kada tai – jau problema
Viduriai laikomi užkietėjusiais, jei tuštinamasi 2 kartus per savaitę ir rečiau. Tuštinamasi sunkiai, kietomis išmatomis, o pasituštinus vis tiek gali likti sunkumo jausmas.
Suaugusiesiems (kaip, beje, ir vaikams) viena iš vidurių užkietėjimo priežasčių yra skausmingas tuštinimasis. Kai skauda tuštinantis, žmogus stengiasi to nedaryti, o išmatos, ilgai būdamos storojoje žarnoje, sausėja ir tai dar papildomai apsunkina tuštinimąsi. Skausmingą tuštinimąsi gali sukelti pasikeitusi mityba, įvairūs stresai, baimė, įvairios ligos.
Viduriai užkietėja dėl:
* Netinkamo maitinimosi (mažai augalinių skaidulų, nepakankamai geriama skysčių, nepakankamas maitinimasis).
* Dehidracijos (skysčių netekimo, pvz. karščiuojant ar kai karštu oru daug prakaituojama, o mažai skysčių išgeriama).
*Sumažėjusio fizinio aktyvumo.
*Sergant kai kuriomis ligomis (pvz., cukriniu diabetu).
* Vidurių užkietėjimą gali lemti genetinis polinkis.
* Pasikeitusi aplinka irgi lemia vidurių užkietėjimą – tai patvirtins dauguma keliaujančių žmonių.
Užkietėję viduriai – tarsi paslėpta organizme tiksinti bomba. Susikaupusios išmatos ne tik sukelia nemalonių pojūčių pilve, bet ir po truputį nuodija organizmą – nukenčia odos išvaizda, bendra savijauta. Be to, didėja hemorojaus, storosios žarnos vėžio bei kitų žarnyno ligų rizika.
Jei užkietėjo viduriai:
* Svarbi dieta, kurioje būtų daug maistinių skaidulų. Skaidulomis vadinamos daržovėse, vaisiuose, grūduose esančios maisto medžiagos, kurių žmogus beveik negali suvirškinti – jas skaido tik žarnyno bakterijos. Bet didžioji dalis lieka žarnyne, didindamos išmatų tūrį ir pagerindamos žarnų veiklą. Skaidulos sugeria daug vandens ir taip žarnų turinio konsistencija tampa minkštesnė.
* Valgykite kasdien tomis pačiomis valandomis, skirkite valgymui pakankamai laiko, kad galėtumėte gerai sukramtyti maistą.
* Vartojant daugiau skaidulų turintį maistą, kur kas padidėja ir skysčių poreikis. Todėl jei vartosite daug skaidulų turinčio maisto, bet mažai gersite, problema gali net pasunkėti.
* Įpraskite ryte prieš pusryčius išgerti stiklinę šilto vandens (galima su citrina). Gerai būtų, jei pusvalandį ar valandą prieš kitus valgymus irgi išgertumėte po stiklinę skysčio.
* Vartokite raugintų (ne marinuotų) produktų: raugintų kopūstų, rauginto pieno produktų, labai sveika jogurtas su gyvomis bakterijomis. Rinkitės vaisius, kuriuos galima valgyti ir su odele (obuolius, kriaušes, slyvas). Užkandžiams rinkitės ne sausainius, o riešutus, džiovintus vaisius. Makaronus, rafinuotus ryžius, manų kruopas, baltą duoną, keiskite į javainius, nevalytus ryžius, grikius, rupaus malimo duoną su sėlenomis ar grūdais.
* Jei darbas nejudrus, kas valandą darykite pertrauką, kurios metu nors 5–10 minučių pasivaikščiokite. Įpraskite kasdien bent 10 minučių pasimankštinti. Ypač efektyvūs pilvo raumenis treniruojantys pratimai.
* Gali prireikti gydymo vaistais, kartais trunkančio net keletą metų. Tuomet ligonis turi reguliariai lankytis pas gastroenterologą ar šeimos gydytoją.
* Svarbu neleisti ilgesniam laikui susikaupti išmatoms. Todėl vaistai reikalingi ir tada, kai tereikia vienkartinai ištuštinti žarnyną.
Patarė gydytoja Dalė Jankauskienė
