butelis

Mikroplastikas maiste – kassavaitę suvalgome po banko kortelę ir kuo tai kenkia mūsų kūno formoms

Konsultuoja gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja

Plastikinis penkiasdešimtmetis

Plastikas – ypač išpopuliarėjusi medžiaga, kuri palengvina mūsų gyvenimą, tačiau išlieka aplinkoje šimtmečiais ir skyla į vis smulkesnes daleles bei teršia mūsų aplinką. Tarša mikro- bei nanoplastiku ypač sparčiai didėja pastaruosius 50 metų. Mokslininkai paskaičiavo, kad mikroplastiko dalelių vandenynuose yra apie 500 kartų daugiau nei žvaigždžių mūsų galaktikoje. Kasmet į aplinką patenka apie 42 000 tonų mikroplastiko dėl mūsų naudojamų produktų, kurių sudėtyje yra mikroplastiko, bei apie 176 000 tonų mikroplastiko, kuris susiformuoja skylant stambesniems plastiko gaminiams.

Mikroplastikas – kas tai?

Mikroplastikas – tai smulkios (0,1 µm–5 mm) plastiko dalelės. Mikroplastikas į aplinką patenka 2 būdais – tiesiogiai (pirminiu būdu) ir netiesiogiai (antriniu).

Pirminis būdas. Mikroplastikas pasisėja aplinkoje iš sintetinių drabužių, padangų, dažų, kosmetikos priemonių, veido šveitiklių, makiažo priemonių, dantų pastos, abrazyvinių savybių turinčios buitinės chemijos priemonių, trąšų, buityje naudojamų ploviklių.

Antrinis būdas. Mikroplastikas pasisėja skylant stambiems plastiko gaminiams: sporto aikštelių dangai, plastikinėms pakuotėms, maišeliams, žvejybos tinklams, cigarečių filtrams, plastikiniams indams, ausų krapštukams, gėrimų šiaudeliams, balionų lazdelėms.

Neišvalytos nuo mikroplastiko nuotekos patenka į dirvožemį, paviršinius vandenis, gruntinius vandenis. O iš čia – į maistą ir gėrimus.  Mikroplastiko dalelių randama ir žmogaus išmatose – vadinasi, tai tapo jau kone sudėtine mūsų maisto dalimi.

Manoma, kad plastikas iš pirminių šaltinių vandenynuose sudaro apie 15–30 procentų, iš antrinių šaltinių – apie 70–80 procentų viso mikroplastiko.

Lina Orlovskaja
Gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja

Kiek suvalgome mikroplastiko

Mikroplastikas yra biologiškai neskaidus, todėl patekusio į vandenis jo pašalinti beveik neįmanoma. Paskaičiuota, kad per savaitę į vieno žmogaus organizmą patenka apie 5 g mikroplastiko, kiekis panašus į esantį vienoje banko kortelėje.

Šiandieną mikroplastiko aptinkama geriamajame vandenyje, arbatos pakeliuose, žuvyse, kitose jūros gėrybėse, tokiuose maisto produktuose kaip medus, alus, cukrus, jūros druska.

Nustatyta, kad vieno plastikinio arbatos maišelio įmerkimas į verdantį vandenį į vieną puodelį gėrimo išskiria apie 11,6 milijardo mikroplastiko dalelių ir 3,1 milijardo nanoplastiko dalelių.

Nustatyta, kad amerikiečiai valgydami, gerdami, kvėpuodami suvartoja nuo 74 iki 121 tūkst. mikroplastiko dalelių, o tie, kurie geria vandenį tik iš butelių, o ne iš vandentiekio, per metus suvartoja 90 tūkst. plastiko dalelių daugiau.

Į žmogaus organizmą plastikas patenka ne tik per burną bei odą bet ir įkvepiant plastiko daleles, kurios pasklinda aplinkoje plaunant sintetinius drabužius.

Plastiko sudedamosios dalys ilgai išlieka aplinkoje, kaupiasi gyvūnų ir žmogaus organizmuose, jų aptinkama net Arkties laukinėje gamtoje.

Plastikai mišinukuose

Airijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad iš plastikinio buteliuko maitinamas kūdikis per pirmuosius 12 savo gyvenimo mėnesių gali nuryti vidutiniškai po 1,6 mln. mikroplastiko dalelių per dieną. Labiausiai mikroplastiko dalelių atsiskyrimą skatina aukštos temperatūros poveikis juos plaunant bei sterilizuojant. Kontaktuojant su 25°C, temperatūros vandeniu atsiskiria apie 0,6 mln. dalelių iš vieno litro, o kontaktuojant su 95°C vandeniu – apie 55 mln. dalelių iš litro.

Plastiko dalelių patekimą į mišinuką galima sumažinti skalaujant buteliukus šaltu sterilizuoti vandeniu, ruošiant mišinukus ne plastikiniame inde, naudojant stiklinius buteliukus.

Kuo mums kenkia mikroplastikas

Plastikai gaminami iš naftos produktų, į juos dedama įvairių priemaišų, pavojingų cheminių medžiagų. Tai bisfenoliai, ftalatai ir kitos cheminės medžiagos.

Šios medžiagos sintetinės, neaptinkamos natūraliai gamtoje, jos patekusios į aplinką išlieka nepakitusios labai ilgai, neskyla į mažiau pavojingas chemines medžiagas ir su nuotekomis patekusios į aplinką užteršia upių, ežerų, jūrų vandenis, per įkvepiamą orą, užterštą maistą ir geriamąjį vandenį patenka ant mūsų stalo ir gali sukelti įvairiausių sveikatos sutrikimų bet kuriame amžiuje.

Žmogaus organizme šios medžiagos kaupiasi riebaliniame audinyje, vidaus organuose, kraujyje, motinos piene, jos gali pakenkti endokrininei sistemai, sukelti nevaisingumą, skatinti vėžines ligas.

Mikroplastiko poveikis odai gali pasireikšti kaip odos išsausėjimas bei alerginės reakcijos.

Netirpios mikroplastiko dalelės, esančios dantų pastoje, gali įstrigti tarp dantų bei skatinti bakterijų kaupimąsi šepetėliu sunkiai prieinamose vietose.

Nuodai šalia mūsų vaikų

Ftalatai. Tai medžiagos, naudojamos PVC plastiko gamyboje, suteikia plastikui elastingumo, minkštumo, atsparumo skilimams ir lūžiams. Ftalatai gali sudaryti net iki 30 procentų plastikinio gaminio sudėties, jie nėra tvirtai surišti su plastiku, todėl gana lengvai atsipalaiduoja ir patenka į aplinką. Ftalatų randama plastikiniuose žaisluose ir plastikiniuose induose, dirbtinėje odoje, langų rėmuose, PVC grindų dangoje, kosmetikos priemonėse. Organizme ftalatai veikia kaip estrogenizuojančios medžiagos, sukelia vaisingumo sumažėjimą, spermatozoidų kiekio sumažėjimą spermoje, didina sergamumą sėklidžių vėžiu, sukelia priešlaikinius gimdymus, sutrikdo vyriškos lyties vaisiaus genitalijų vystymąsi, hormonų pusiausvyrą bei lytinį brendimą.

Ftalatai priskiriami prie endokrininę sistemą ardančių medžiagų, kurios toksiškai veikia reprodukciją, jie gali pakenkti vaisingumui ar negimusiam kūdikiui.

Ypač kenksmingi šie ftalatai: Bis(2-etilheksil) ftalatas (DEHP), Benzilbutilftalatas (BBP), Dibutilftalatas (DBP), Diizobutilftalatas (DIBP).

butelis
Pixabay.com

Perfluorangliavandeniliai (PFC). Suteikia audiniams atsparumą labai aukštai temperatūrai, nepralaidumą vandeniui, nešvarumams, riebalams, tvirtumą. Jie naudojami gaminant teflonines keptuves, nesvylančius puodus, nepraleidžiančius drėgmės audinius, laidų kabelius, elektronikos prietaisus. PFC randama greito maisto nesiriebaluojančiose pakuotėse, valymo ir impregnavimo buitinės chemijos priemonėse, kurios skirtos baldams, kilimams, batams, drabužiams, tarpdančių siūluose, kosmetikos priemonėse (kremuose, šampūnuose,  makiažo priemonėse, nagų lakuose).

PFC didina riziką susirgti prostatos ir šlapimo pūslės vėžiu, mažina vyrų ir moterų vaisingumą, didina riziką pagimdyti per mažo svorio naujagimį.

Bisfenolis A (BPA). Tai pagrindinė plastiko ir dervos gamyboje naudojama sudedamoji dalis. BPA randama tokiuose gaminiuose kaip: daugkartinio naudojimo plastikiniai stalo reikmenys ir gėrimų buteliai, sporto įranga, kompaktiniai diskai (CD) ir skaitmeniniai vaizdo diskai (DVD). Epoksidinės dervos, kurių sudėtyje yra BPA, naudojamos vandentiekio vamzdynų ir maisto bei gėrimų skardinių vidinei pusei padengti, siekiant prailginti jų galiojimo trukmę ir išvengti metalo skonio maisto gaminiuose ar gėrimuose. Jos taip pat naudojamos kasos čekiams padengti.

BPA priskiriamas prie endokrininę sistemą ardančių medžiagų, jis toksiškai veikia mūsų reprodukcinę sistemą. BPA yra ypač kenksmingas kūdikiams, kurių organizmas nesugeba jo pašalinti. Europos Sąjungoje naudoti BPA kūdikių buteliukų gamyboje uždrausta nuo 2011 m. ES taip pat apribojo BPA kiekį, galintį išsiskirti iš vaikams iki 3 metų skirtų žaislų ir visų kitų žaislų, kurie pagal paskirtį gali būti naudojami vaiko burnoje.

2007 m. ES uždraudė naudoti DEHP, BBP, DBP ir DIBP visuose žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse. Vis dėlto jų vis tiek gali būti kituose plastikiniuose gaminiuose.

Kaip sumažinti kenksmingą plastiko poveikį mūsų organizmui

Rinkitės tik ES pagamintus kūdikiams skirtus reikmenis ir žaislus.

Vietoje vienkartinių maišelių naudokite daugkartinius, geriausiai – pasiūtus ir natūralaus pluošto medžiagos.

Nenaudokite vienkartinių indų, plastikinių indų ir plastikinių  gertuvių, vietoj jų rinkitės stiklinius, metalinius indus.

Plastikines maisto plėveles keiskite bičių vaško ar popierinėmis.

Negerkite arbatos, supakuotos pakeliuose, rinkitės birią arbatą.

Nevartokite skysto muilo, rinkitės kietuosius muilus.

Norint sumažinti taršą mikroplastiku, patartina rinktis kosmetiką ir buitinę chemiją, kurioje abrazyvo funkciją atlieka natūralios, aplinkai nekenksmingos medžiagos – druska, cukrus, soda, vaisių kauliukų milteliai.

Vietoje plastikinių ausų krapštukų naudokite medinius ar popierinius.

Vietoje įprastų virtuvinių kempinėlių naudokite kempinėles iš augalinio pluošto (pvz., kokoso, lufos) arba daugkartinį šepetėlį iš medienos su natūralaus plaušo šereliais.

Sintetinius drabužius iš poliesterio, nailono, akrilo keiskite į drabužius iš natūralių medžiagų – lino, kanapių, medvilnės, šilko, bambuko, vilnos.

Rinkitės mažiau aplinkai pavojingas plastiko rūšis. Plastikai pažymėti 1 (PET), 2 (HDPE), 4 (LDPE) ir 5 (PP) numeriais yra lengviau perdirbami, juose mažiau toksiškų priedų. Plastikai Nr. 3 (PVC), 6 (PS) ir 7 (OTHER) yra patys pavojingiausi, juose gausiai naudojami įvairūs priedai, turintys toksinį poveikį žmogui ir gamtai. Šias plastiko rūšis sunku perdirbti. Patys saugiausi yra bioplastikai, pagaminti iš gamtinių medžiagų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *