Linos laiškelis: „Ilgą laiką laikausi angliavandenius ribojančios dietos (atsisakau angliavandenių, gaunamų iš miltų, krakmolo, kruopų, tačiau neatsisakau daržovių, vaisių). Pastebėjau, kad vakarais mane apima nenumaldomas noras valgyti saldžiai. Kai pavakarieniauju, pačios rankos tiesiasi prie šokolado, šokoladinių saldainių. Tačiau labiausiai mane traukia sutirštintas karamelizuotas pienas „Rududu“. Jam negaliu atsispirti, ir visos dietos eina šuniui ant uodegos. Vakarais net vyksta vidiniai monologai: „Tai jau paskutinis šaukštelis, štai suvalgau, skardinėlę uždarau ir padedu į šaldytuvą“. „O gal dar šaukštelį, juk šiandien buvau sporto klube?“. „Na gerai, dar šaukštelį, bet tada jau viskas“. „O gal dar?“. Sakykite, kodėl aš taip noriu „Rududu“?“
Komentuoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė, www.ivalgymas.lt
Stipus tam tikro maisto poreikis
Yra daug priežasčių, dėl ko mes valgome būtent taip, kaip valgome. Gyvenime mes kiekvienas suformuojame savitą, individualų santykį su maistu. Kai kuriems žmonėms šis ryšys yra draugiškas – jiems maistas reiškia kūno aprūpinimą maistinėmis medžiagomis bei malonumą. Kitiems valgymas ar net mintys apie maistą sukelia nerimą, kaltę ir kitus nemalonius jausmus. Visi turime mėgstamų ir nemėgstamų produktų, skanių ir nelabai skanių patiekalų. Šalia alkio jausmo daugelis žmonių patiria stiprų, nenumaldomą norą valgyti tam tikrą maistą ar produktą. Toks stiprus tam tikro maisto poreikis yra gana dažnas reiškinys – net 90 proc. studentų patiria tokius norus. Su amžiumi tokie maisto poreikiai retėja – tik 20-60 proc. vyresnių nei studentų amžius žmonių jaučia tokius poreikius. Įdomu, kad su amžiumi vyrams tokie poreikiai kur kas sumažėja ar ir visai pranyksta, tuo tarpu moterims išlieka.
Mažiausiai trokštama… daržovių
Kokio maisto labiausiai norima? Kiekvienam vis skirtingo: vieniems tam tikro produkto, kitiems – specialaus patiekalo, dar kitiems – keistų maisto derinių (pvz., lašinių su obuoliu, mėsos su uogiene). Dažniausiai norima daug riebalų ir angliavandenių turinčio maisto, labai retai – daržovių. Moterys tokiais atvejais dažniau valgo užkandžiams skirtus produktus: saldainius, pyragą, šokoladą, ledus. Tuo tarpu vyrai dažniau renkasi ruošiamą maistą – picą, kepsnius, makaronus, troškinius. Savijauta po pavalgymo irgi skiriasi: moterys po tokio valgymo kur kas dažniau nei vyrai jaučiasi kaltos. Būtent po valgymo atsiradę kaltės jausmai ir trukdo žmonėms mėgautis maistu.
Kodėl atsiranda tam tikro maisto poreikiai?
Pirmiausia, tai susiję su nuotaika. Specifiniai maisto norai atsiranda, kai žmogų aplanko nemalonūs jausmai – nuobodulys, pyktis, vienatvė, irzlumas, liūdesys. Valgymas suteikia palengvėjimo jausmą. Beje, tai nėra susiję su tuo, kad angliavandeniai reikalingi serotonino – medžiagos, kuri smegenyse dalyvauja reguliuojat nuotaiką ir turi antidepresinį poveikį – gamybai. Emocinis pasitenkinimas valgant yra susijęs su pačiu valgymo procesu. Nes palengvėjimas būna greitai, angliavandeniai ne tik nespėjami įsisavinti, ką jau kalbėti apie tai, kad serotoninui pasigaminti irgi reikia laiko.
Tačiau tokie norai gali atsirasti ir esant gerai nuotaikai.
Hormonai pakoreguoja mitybą
Hormoniniai pasikeitimai irgi svarbūs mitybai: daugelis moterų pastebi, kad premenstruacinio sindromo metu labai padidėja apetitas, norisi saldumynų. Mokslininkai pastebėjo, kad moterims, kurių nuotaika pablogėjo PMS metu, skundžiasi ir padidėjusiu apetitu. Taigi ir šiuo atveju tam tikro maisto poreikiai susiję su nuotaika. Nėštumo metu skonio pasikeitimai būna ypač ryškūs – pamėgstami produktai, kurių anksčiau moteris nevalgydavo, atsiranda nesuvaldomas noras kažkokių specifinių produktų. Deja, kol kas niekas negali tiksliai atsakyti į klausimą, kodėl taip atsitinka.
Gal trūksta kokių nors medžiagų
Labai dažnai man tenka išgirsti klausimą, ar toks nenumaldomas noras valgyti kokį nors produktą ar patiekalą reiškia, kad organizmui trūksta kažkokių medžiagų? Dažnai – taip. Nes toks noras visada atsiranda, jei laikomasi dietos, jei maistas yra ribojamas, jei neleidžiama sau valgyti kažkokių produktų, o ypač – jie iš raciono išmetama visa produktų grupė. Pavyzdžiui, ribojant angliavandenių kiekį, nevalgant košių, duonos, makaronų, labai dažnai jaučiamas saldumynų poreikis. Nes saldumynuose irgi yra angliavandenių, kurie yra lengvai pasisavinami, suteikia greitą palengvėjimą. Nutukę žmonės kur kas dažniau jaučia tokį poreikį ir tai nėra kažkoks įgimtas dalykas, o greičiau atsiradęs dėl netinkamos mitybos ir dažnų dietų laikymųsi, nuolatinio maisto ribojimo. Be to, tyrimai rodo, kad žmonės būtent valgydami tuos savo norimus produktus pasiekia dienos normą, kiek ko rekomenduojama gauti su maistu. Taigi tinkama mityba gali apsaugoti nuo nenumaldomo kažkokio maisto troškimo.
Deja, nors maisto medžiagų stoka gali sukelti tokius norus, nėra tiesioginio ryšio tarp norimo produkto ir medžiagų stokos. Tai reiškia, kad ir kiek to norimo maisto mes valgytume, ten esančios medžiagos nebūtinai kompensuos medžiagų stoką organizme.
Chromas ir saldumynai
Kitas klausimas, kurį labai dažnai išgirstu – ar chromas gali padėti atsikratyti saldumynų noro? Dažniausiai – ne. Jau minėjau priežastis, dėl ko atsiranda saldumynų poreikis – tos priežastys yra daugiau emocinės nei chromo stoka, todėl papildomas chromo vartojimas nesumažina saldumynų noro.
Tai kaip su tuo kovoti? Visų pirma reikia suprasti, kad stiprus tam tikro maisto poreikis turi savo prasmę ir bandymai jį nuslopinti, nevalgyti, „būti valingu“ neretai baigiasi būtent persivalgymu tuo maistu. Nieko blogo yra valgyti saldumynus, ar norėti vieno kažkokio produkto. Leiskite sau mėgautis maistu, nesijauskite kalti dėl to, kad valgote ir tas noras pamažu silpnės. Tačiau ypač svarbu tinkamai maitintis visą dieną – valgyti reguliariai (tai geriausiai apsaugo nuo saldumynų poreikio). O jeigu saldumynus valgysite po valgio – pietų ar vakarienės, o ne vietoj jų, jų suvalgysite kur kas mažiau, gausite daugiau vertingų medžiagų, tai irgi padės sumažinti potraukį saldumynams.
Parengė Ginta Liaugminienė
