Tinklalaidės „Kalba mamos“ kūrėjos sutiko su žurnalu dalintis pokalbiais. Skaitykite rubrikoje „Mama, ką valgom?“ skelbtus Aistės Bikauskės – tinklaraščio „Mission diabetes“ autorės, vienerių metų sūnaus mamos – patarimus apie saldžią mitybą.
Mityboje radikalumas nereikalingas
Vasara įsibėgėja, daržai ir sodai puošiasi šviežiomis gėrybėmis, tad nejučia kyla įkvėpimas daugiau suktis virtuvėje, ragauti ir kurti. Aistė Bikauskė pasakoja, kad jos santykį su maistu itin stipriai formavo pirmo tipo cukrinis diabetas, kuriuo ji susirgo būdama dešimties. Prireikė nemažai laiko ir bandymų, kol pavyko rasti jos kūnui labiausiai tinkančius mitybos principus. Tačiau Aistė nesijaučia save ribojanti – aptarėme dietų kultus ir kodėl jie neveikia, o dietos tėra trumpalaikės, nes net jei ir padeda pasiekti tikslą, nepadeda išlaikyti pasiektų rezultatų.
Besidalindama apie mitybos įpročius Aistė teigia, kad jie turėtų būti tokie, kokius galėtume išlaikyti visą gyvenimą, o rinktis maistą turėtume atsižvelgdami į aplinkybes: ar ruošiamės bėgti maratoną, ar automobiliu važiuosime į darbą. Mityboje, kaip ir tėvystėje bei kitose gyvenimo srityse, ji siūlo rinktis balansą ir teigia, kad nė vienas radikalus požiūris nėra teisingas, tiesa yra kažkur per vidurį, ir viskas priklauso nuo konteksto: „Manau, kad žmonės jaustųsi kur kas laimingesni, jeigu leistų sau šiek tiek labiau atsipalaiduoti.“
Tortas – tai kažkas, kas susiję ir su psichologine sveikata
Kalbant apie tai, kuo natūraliai produktuose esantis cukrus skiriasi nuo pridėtinio cukraus, kodėl gali būti klaidinga jį vadinti „sveika alternatyva“, Aistė atkreipė dėmesį, kad esame užprogramuoti mėgti saldžius dalykus, nes tai mums padėjo išlikti. Todėl suprantama, kad tie produktai mums labai patinka, jų labai sunku atsisakyti. „Viena yra suvalgyti obuolį, kuris turi cukraus (fruktozės), bet turi ir skaidulų, vitaminų, mineralų, turi vandens ir suteikia mums ir sotumo jausmą suvalgius. Jei gertume obuolių sultis, kuriose yra tik išgryninta fruktozė su vandeniu ir šiek tiek skonio, tiek obuolių, kiek yra stiklinėje, per vieną kartą nesuvalgytume. Taip pat vyksta ir su pridėtiniu cukrumi – mes gauname labai didelį ir koncentruotą jo kiekį, jis mūsų organizmui sukelia šoką. Valgant natūralų, neperdirbtą maistą, tokio kiekio mes nesuvalgytume, todėl ir mitybos specialistai rekomenduoja rinktis tikrą, kuo mažiau perdirbtą maistą – taip balansą pasiekti kur kas paprasčiau. Aš pati taikau principą: jei 80 procentų valgai teisingai, tada likę 20 gali būti tai, kas tau patinka. Nėra nusikaltimas suvalgyti torto gabalėlį, nes kartais kalbėdami apie torto gabalėlį kalbame ir apie psichologinę sveikatą“, – dalijasi Aistė Bikauskė.
Sveika alternatyva kabutėse
Pasak Aistės, didžiausia bėda yra tai, kad imame pridėtinio cukraus pakaitalus keisti kitomis alternatyvomis, pavyzdžiui, klevų sirupu, medumi, agavų sirupu, tačiau pamirštame, kad tai vis tiek yra cukrus, kurio funkcija yra tokia pati: tapti gliukoze mūsų kraujyje. „Tai sukuria progą sau meluoti ir save pateisinti – taip save apgauname, nes yra parašyta, kad sveika, todėl galiu suvalgyti daugiau. Viską svarbiausia daryti sąmoningai ir sau nemeluojant – man atrodo, tai tiesioginis kelias į šiokią tokią harmoniją, į geresnę mitybą ir į geresnę gyvenimo kokybę. Ir tai daug svarbiau nei vienas ar du kilogramai.“
Kalbėdama apie desertus, Aistė primena, kad maistine prasme sveikuoliškas skanėstas iš riešutų ir datulių bus šiek tiek geresnis variantas už torto gabalėlį, bet greičiausiai desertą renkamės ne norėdami pavalgyti, o pasilepinti. „Jeigu valgome tą veganišką saldumyną tik dėl to, kad norisi sveikiau, bet neskanu, tai jau iš psichologinės perspektyvos tampa savęs ribojimu, kankinimu. Ir gali būti, kad tas saldumynas vėliau virs gailesčiu sau ir ledų kibirėliu kažkurį vakarą. Aš sakyčiau, kad geriau gabaliukas torto tada, kai jo norisi.“
Kūdikio vadovaujamas maitinimas
Pokalbyje palietėme ir kūdikių papildomo maitinimo temą – klausiau Aistės, kokiu būdu ji pasirinko savo kūdikį supažindinti su maistu. Ji pasidalino, kad ją labai įtikino „kūdikio vadovaujamo maitinimo“ (angl. baby led weaning) argumentai, jog vaikas turi visus apsauginius refleksus bei kad geriau suteikti progą kūdikiui kramtyti iki vienerių. Tačiau Aistė stengėsi neprisirišti prie vieno papildomo maitinimo būdo ar teorijos ir leido kūdikiui pačiam pasirinkti labiausiai tinkamą būdą. „Svarbiausia suprasti tai, kad mes, kaip tėvai, turime pasiūlyti ir suteikti progų įgūdžius tobulinti, mokytis kramtyti ir pažinti įvairų maistą,“ – dalinasi tinklaraščio autorė.
Mėgsta pirkti turguje
Aistė yra tikra turgaus ir sezoninių bei vietinių produktų entuziastė, tad nenuostabu, kad ir mudviejų pokalbyje aptarėme, kaip ir kur ji renkasi produktus bei kur semiasi įkvėpimo, kaip jai sekasi planuoti šeimos maistą ir kodėl ji taip mėgsta pirkti turguje: „Dėl ekologijos ir tvarumo stengiamės kuo daugiau pirkti tai, kas užauginta čia, vietoje, mėsą ir žuvį geriau perkame rečiau, bet kokybišką ir, kiek įmanoma, renkamės sezoniškus produktus – Lietuvoje yra tikrai nuostabios galimybės įsigyti šviežių produktų turguje ar iš savo daržo.“
Aistė pasidalino, kad planuodama šeimos maistą ji pirmiausia apgalvoja produktus, kurių gali rasti turguje, taip pat siekia palaikyti įvairovę – stengiasi į savo šeimos mitybą įtraukti visai naujų ar jau seniai neragautų produktų, nevalgyti „nuogų“ angliavandenių, pavyzdžiui, su pica valgyti salotas, į makaronų patiekalą įsidėti daržovių bei rinktis lęšių ar kitos rūšies makaronų. Ieškodama įkvėpimo patiekalams, tinklaraštininkė stengiasi verčiau mokytis apie maistą, produktų derinimą tarpusavyje, leidžia sau eksperimentuoti, kad taptų vis lengviau gaminti su sezoniškais produktais ir „išvirti sriubą iš kirvio“. Pokalbio pabaigoje išgirsite, ką daryti, jei nemėgstate burokėlių, kaip įsikvėpti kurti virtuvėje bei koks didelis džiaugsmas Aistei yra būti nustebintai maisto.
Kalbėjosi Morta Belenavičienė
Visą pokalbį galima išgirsti www.contribee.com/kalbamamos