Kai ranką nesąmoningai tiesiame užkandžių ar šaldytuvo link, kartais net nepaklausiame, ar tikrai esame alkani, ar bandome „suvalgyti“ užplūdusias emocijas. Emocinis valgymas kankina daugybę žmonių, neretai jis pastebimas ir per šventes. Farmacininkė pataria, kaip Velykų nepaversti emocinio valgymo švente, o suabejojus, ar tikrai esate alkani, ji pataria išbandyti „Obuolio testą“.
Ar šiuo metu suvalgyčiau obuolį? – tokį klausimą sau turėtume užduoti, kai imame svajoti apie bulvių traškučius ir šokoladą, jeigu atsakymas neigiamas, reiškiasi, kad jus užplūdo emocinis alkis, o ne iš tiesų esate alkanas.
Farmacijos specialistė paaiškina, kad emocinis valgymas – tai padidėjęs maisto suvartojimas, užplūdus emocijoms. „Teigiamų emocijų kupini, galime džiaugtis ir save „apdovanoti“ mėgstamiausiu patiekalu, skanėstu ar nesveiku užkandžiu. Neigiamos emocijos gali būti susijusios su pašlijusiais asmeniniais santykiais, problemomis darbe, atsiradusiu finansiniu nestabilumu, pervargimu, kitomis sveikatos problemomis – visa tai irgi gali būti bandoma numalšinti maistu“, – sako „Mano vaistinės“ farmacijos specialistė Greta Meškaitė. Anot jos, šios problemos nereikėtų priskirti konkrečiai lyčiai, nes su emociniu valgymu gali susidurti tiek vyrai, tiek moterys.
Dažnai emocinį valgymą bandoma pridengti alkiu, tačiau G. Meškaitė paaiškina, kad alkis ir emocinis valgymas skiriasi. Pavyzdžiui, esant emocinio valgymo epizodui maisto noras atsiranda staiga, netikėtai, patyrus stiprias emocijas ar stresą. Užklupus emociniam valgymui, priešingai, nei alkiui, trokštama tik konkretaus maisto – dažnai tai saldumynai, riebūs, kaloringi produktai. Jai antrina ir mitybos specialistė Jurgita Bezanovienė, anot jos, emocinio valgymo skatinimą galima pastebėti ir garsių prekės ženklų reklamose, neretai jose vaizduojama, kad produktas sukelia geras emocijas. „Dažnai jeigu esame pavargę ar blogos nuotaikos, negaištame laiko maisto gamybai, o tiesiog imame tai, kas po ranka. O po to seka priekaištai sau, kam aš tai padariau, koks aš esu ir vėl einame link šaldytuvo, taip įsisukdami į ratą, iš kurio ištrūkti labai sunku“, – pastebi mitybos specialistė.
Kaip įveikti emocinį valgymą?
Siekiant kovoti su emociniu valgymu pirmiausiai labai svarbu pastebėti šią problemą, todėl „Mano vaistinės“ farmacijos specialistė rekomenduoja užvesti valgymo dienoraštį ir jame fiksuoti tai, ką ir kiek valgote, kada valgote, kokius jausmus jaučiate. Visa tai ilgainiui padės pastebėti ryšį tarp jausmų ir suvalgomo maisto.
Labai svarbu atrasti asmeniškai efektyvius būdus kovoti su užplūstančiomis emocijomis. Pasak G. Meškaitės, vieniems gali padėti reguliarūs jogos užsiėmimai, kvėpavimo praktikos ar meditacija, kiti – renkasi vaikščiojimą lauke, tapybą ar muzikos klausymąsi. Taip pat jeigu pastebite, kad užkandžiavimo griebiatės tada, kai jums nuobodu, atraskite pomėgius, kurie padėtų tai pakeisti – skambinkite artimajam, pasiklausykite tinklalaidės ar susitvarkykite namus.
Susidurdami su emociniu valgymu, atkreipkite dėmesį ir į tai, kokį maistą, užplūdus emocijoms, renkatės. Farmacijos specialistė rekomenduoja, pajutus norą užkandžiauti pirmenybę teikti sveikesnėms alternatyvoms – rinktis šviežius vaisius, daržoves su neriebiu padažu. Taip pat jeigu jaučiate, kad tam tikriems maisto produktams sunku atsispirti, venkite jų turėti namuose, stenkitės neiti į parduotuvę, kai esate pikti ar nuliūdę.
Kovojant su emociniu valgymu, taip pat labai svarbu skirti daugiau dėmesio sąmoningumui, mitybos specialistė J. Bezanovienė ragina atkreipti dėmesį, į kiekvieną kąsnį, kurį suvalgome – ne tik valdomi emocijų, bet ir gamindami, kai esame užsimiršę. Anot jos, dažnai žmonės nebeturi sąmoningo valgymo įgūdžio, valgydami daug laiko praleidžia žiūrėdami į vieną ar kitą ekraną, todėl nejaučia, ką maistas daro jų kūnui, šio įgūdžio neretai tenka mokyti iš naujo. „Daugelis esame pripratę prie blogos savijautos, atrodo, jog tai yra norma. Žmonės labai dažnai sako, kad maistas jiems yra tapęs beskonis, tačiau tiesa ta, kad mūsų receptoriai tiesiog yra atbukę ir mes nebejaučiame skonio, tad reikia perkrauti mūsų kūno metabolizmą“, – pastebi ji.
Farmacininkė primena, kad susidūrus su emociniu valgymu reikėtų neužsidaryti savyje ir nebijoti paprašyti artimųjų palaikymo ir pagalbos, papasakokite jiems, kaip jaučiatės, jeigu pastebite, kad sunku vienam susitvarkyti su šia problema, prisijunkite prie paramos grupės. Taip pat ji drąsina nebijoti savo jausmų ir užklupus valgymo epizodui, nekaltinti savęs, o pasistengti pasimokyti iš šios situacijos.
Emocinis valgymas dažnai gali atsirasti ir dėl tuštumos, nuobodumo, todėl mitybos specialistė J. Bezanovienė ragina ieškoti kitų būdų, kurie padėtų tai užpildyti – galbūt pasiklausyti muzikos, įdomios tinklalaidės, apsilankyti parodoje ar paskaityti knygą.
Dėmesys bendrai savijautai
Pasak G. Meškaitės, siekiant kovoti su užklumpančiais emocinio valgymo epizodais dažnai nepakanka tik stebėti save, svarbu rūpintis bendra savo emocine sveikata. Farmacijos specialistė pastebi, kad streso išvarginti žmonės dažnai jautriau reaguoja į įvairias situacijas, o tai gali išduoti, kad organizmas su maistu negauna pakankamai maistingų medžiagų, todėl gali sutrikti nervų sistemos veikla.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nervų sistemai palaikyti naudingi B grupės vitaminai, magnis, varis, jodas. Farmacininkė taip pat rekomenduoja preparatus, kurių sudėtyje yra ginkmedžio ekstrakto, palaikančio smegenų kraujotaką.
Taip pat kovojant su nuovargiu, siekiant palaikyti gerą protinę veiklą ir energijos apytaką gali būti naudinga pantoteno rūgštis, smegenų funkcijoms palaikyt naudinga omega-3 rūgštis DHR.
Vis dėlto svarbu nepamiršti skirti dėmesio sveikai ir subalansuotai mitybai, valgyti šviežių vaisių ir daržovių, vartoti pakankamai vandens, nepamiršti fizinio aktyvumo, darbo ir poilsio režimo.
