Joduota druska
Jodas žmogui reikalingas ne tik dezinfekuoti žaizdoms. Galbūt ne visi žino, kad mes gyvename tokioje gamtinėje zonoje, kur nėra jodo pertekliaus. Todėl turėtume patys pasistengti gauti papildomai jodo visais įmanomais būdais – kvėpuodami jūros oru, vartodami druską su jodu. Kodėl jis toks svarbus organizmui?
Hormonai ir jodas
Be jodo būtų neįmanoma skydliaukės hormonų sintezė. O hormonai skatina medžiagų apykaitą, reguliuoja augimą ir psichinį vystymąsi. Ne veltui sakoma, kad yra kritiniai periodai, kai žmogui jodo poreikis padidėja: paauglystės, brendimo laikotarpiu, nėštumo bei laktacijos metu. Visais šiais gyvenimo tarpsniais vyksta hormonų permainos, todėl jodas ypač reikalingas.
Trūkstant jodo, skydliaukė padidėja, pradeda formuotis vadinamasis gūžys. Kadangi organizmas ilgą laiką gali kompensuoti jodo trūkumą, žmogus nieko nejaučia kelerius ar net keliolika metų. Tačiau skydliaukėje susidaro mazgelių, gali vystytis labai sunki liga – hipotireozė. Prieš kelerius metus Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad mokyklinio amžiaus vaikams tik 50 procentų patenkintas jodo poreikis. Mūsų šalyje net 30 procentų gyventojų turi skydliaukės problemų. Skydliaukės padidėjimas (gūžys) labiau būdingas mergaitėms.
Jodo šaltiniai
Jodo Žemėje sumažėjo dar ledynmečio slinkimo laikais. Dabar svarbiausias šaltinis planetoje yra vandenynas, kasmet į atmosferą išgarinantis iki 400 000 tonų jodo. Su krituliais jodas patenka į dirvožemį.
Lietuva yra vidutinėje jodo koncentracijos zonoje, o tai reiškia, kad natūraliai organizmas jo negauna tiek, kiek reikėtų. Mes nepakankamai valgome jūros žuvų, ypač menkės kepenų, nelabai populiarūs mūsų šalyje ir jūros kopūstai. Todėl maistą reikėtų sūdyti tik joduota druska, kurios jau kelerius metus galima nusipirkti kiekvienoje parduotuvėje. Tai paprastas ir pigus būdas papildyti organizmo jodo atsargas, nes druska vartojama beveik kasdien.
Kūdikiams papildomų jodo šaltinių nereikia, jei mama maitina savo pienu. Svarbu, kad jodo netrūktų pačiai mamai. Jau nėštumo metu gydytojai rekomenduoja gerti specialius vitaminus su mineralais, kurių sudėtyje yra ir jodo. Tokie preparatai reikalingi ir laktacijos metu, kol mama maitina kūdikį.
Vyresniam negu metų vaikui jau pradedama duoti įvairesnio maisto, kuris truputį sūdomas. Nebijokite paprastą druską keisti druska su jodu. Jodo mažylis neperdozuos, nes pusė jo išgaruoja verdant ar kepant, ilgiau laikant maistą. Žinodamos jodo savybę garuoti, būtinai atkreipkite dėmesį parduotuvėje, ar nesibaigė joduotos druskos galiojimo terminas, ar ji sandariai uždaryta. Tokios druskos realizacijos terminas kur kas trumpesnis už paprastą, nes per 6 mėnesius jodas suskyla.
Būdami pajūryje įsivaizduojame, kad įkvepiame labai daug jodo. Kam dar vartoti joduotą druską? Bet su įkvepiamu oru mes patenkiname tik 4 procentus paros jodo poreikio. Visą kitą kiekį, kurio reikia skydliaukei, žmogus gauna su maistu ir vandeniu.
Kai kuriose Europos šalyse, kurios, kaip ir Lietuva, priklauso vidutinei jodo zonai, įvestas privalomas joduotos druskos vartojimas. Pavyzdžiui, Šveicarijoje net neprekiaujama paprasta druska, tik joduota. Per tą laiką, kai galioja nutarimas, 15 procentų sumažėjo skydliaukės ligų.
Tik sveikai skydliaukei
Kada druska su jodu nerekomenduojama? Gydytojų atsakymas vienareikšmis – jau sergant skydliaukės liga reikia pasikonsultuoti su gydytoju endokrinologu, ar tikslinga vartoti joduotą druską. Kartais didesnis jodo kiekis išprovokuoja atskirų skydliaukės ,,karštų mazgų” aktyvumą, liga paūmėja. Be to, gydantis vartojami medikamentai, kuriuose gali būti parinktas organizmo poreikius atitinkantis jodo kiekis.
Dėl joduotos druskos vartojimo turėtų pasikonsultuoti ir vyresnio amžiaus žmonės.
Joduota druska skirta sveikiems žmonėms vartoti profilaktiškai. Su ja susipažinti vaikutis turėtų jau motinos įsčiose. Tada ir jis vystysis normaliai, ir mama bus sveika. Naujagimio skydliaukė sveria tik 2 gramus. Paauglystės metu jos svoris siekia 10-15 gramų, o suaugusio žmogaus 20-40. Kad skydliaukės poreikiai būtų patenkinti, suaugęs žmogus per parą turi papildyti jodo atsargas 150 mikrogramų šio elemento. Nėštumo ir laktacijos metu – 170-200 mikrogramų. Tai gali būti joduotos druskos ar vitaminų su mineralais pavidalu.
Kiekvienam naujagimiui jau gimdymo namuose daromi tyrimai, ar hormonų kiekis kraujyje normalus. Tie duomenys saugomi Žmogaus genetikos centre. Jeigu vaikas turi įgimtų genetinių pakitimų, gydytojas endokrinologas patars, kiek ir kokia forma vaikas turi gauti jodo. Įgimti skydliaukės pakitimai pastebimi nuo pirmųjų dienų.
O kad tų pakitimų neatsirastų vaikui augant, tai ir tėvelių rūpestis. Vienas iš būdų išvengti skydliaukės ligų – druska su jodu.
Keletas įdomybių apie druską ir jodą
Manoma, kad druską žmonės pradėjo vartoti prieš 10 000 metų. Ar įsivaizduojate, kaip reikėtų valgyti nesūdytą mėsą šiandien?
Druska minima ir Senajame Testamente – ten aprašomas druskos aukojimas Dievui.
Romėnų legionieriai ir kryžiaus žygių kariai atlyginimą gaudavo druska.
Valgomoji druska – tai dviejų mineralų – natrio ir chloro – kristalinė forma.
Druską suformavo prieš milijonus metų nusekusios druskingos jūros. Ir šiais laikais apie trečdalis suvartojamos druskos gaunama iš sūrių jūrų bei ežerų.
Organizmui vertingiausia tokia druska, kurioje jodo kiekis yra 20-40 mg kilograme druskos.
Jei perkate joduotą druską, kurios galiojimo laikas jau pasibaigęs, žinokite, kad tai paprasčiausia druska – ilgai laikant jodas suskyla.
Į patiekalus joduotos druskos reikia dėti jau baigiant gaminti maistą, nes aukštoje temperatūroje jodas suyra.
Joduotos druskos reikia vartoti tiek, kiek ir įprastos – suaugusiajam apie 5-8 g per parą, maždaug nubrauktą arbatinį šaukštelį.
Joduota druska nepakeičia maisto skonio, kvapo, spalvos – maistinėmis savybėmis ji nesiskiria nuo paprastos druskos.