Visi žinome, kad žuvį valgyti sveika dėl joje esančių nepakeičiamųjų omegų, tačiau taip pat žinome, kad žuvis yra vienas labiausiai užterštų produktų. Tad duoti žuvies vaikams ar ne?
Konsultuoja vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja
Baltija – labiausiai užteršta jūra
Jūrinėje žuvyje bei riebioje žuvyje yra daugiausia omega rūgščių, tai tiesa. Tačiau taip pat tiesa, kad žuvis šiandien yra vienas iš labiausiai užterštų produktų, esančių ant mūsų stalo. Baltijos jūra – tik mažas lašelis pasaulio paviršiuje, bet joje yra apie 2 proc. visų pasaulio vandenų teršalų. Tai viena iš daugiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Dėl užteršimo sunkiaisiais metalais nerekomenduojama Baltijos jūros žuvų valgyti nėščioms bei žindančioms moterims ir vaikams iki 14 metų, o asmenims virš 14 metų – ne dažniau, kaip kartą per savaitę. Skandinavijos šalyse, pagal įstatymus, pardavėjai privalo įspėti kiekvieną pirkėją, norintį įsigyti Baltijos jūroje sugautos žuvies, apie jos užteršimą.
Kokios žuvys užterštos
Ypač užterštos yra plėšriosios žuvys, esančios mitybos grandinės viršūnėje, jų organizmuose susikaupia daugiausia teršalų. Kuo vyresnė ir didesnė yra žuvis, tuo daugiau teršalų ji yra galimai prikaupusi. Nerekomenduojama valgyti tunų, skumbrių, stauridžių, jūrinių ešerių, ryklių, kardžuvių, menkių, saidų, afrikinių šamų, krevečių, krabų. Šios žuvys labiausiai užterštos sunkiaisiais metalais.
Tunas. Tunas yra ypač užteršta žuvis, be to, tik labai nedaugelis firmų garantuoja, kad jų platinamas tunas yra be delfinų mėsos (paprastai toks tunas žymimas dėžutėje užrašu „without dolfins“ arba „dolfin free“). Didžioji dauguma tuno yra maišyta su delfinų mėsa, todėl, valgydami tuną, ne tik teršiate savo organizmą sunkiaisiais metalais, bet ir valgote geriausią žmogaus draugą – žinduolį delfiną. Delfinai irgi yra plėšrūnai, valgantys smulkias žuveles, jie kaupia sunkiuosius metalus, net daugiau nei tunai. Mokslininkai, tyrinėjantys delfinų elgseną bei išskiriamus garsus, kuriais jie bendrauja tarpusavyje, nustatė, kad delfinai, kaip ir žmonės, tarpusavyje turi vardus, vaiko ir motinos vardas dažnai sutampa.
Tunas be delfinų mėsos paprastai būna gerokai brangesnis nei tunas su delfiniena.
Jau 1956 metais Japonijoje aprašyta vadinamoji Minamata liga, kuri pasireiškė žmonėms, valgiusiems delfinų, tunų ir kitų žuvų, užterštų sunkiaisiais metalais mėsą. Liga pasireiškia apsigimimais, ataksija (koordinacijos sutrikimu), rankų ir kojų tirpimais, raumenų silpnumu, regėjimo, kalbos ir klausos pakenkimais, psichikos sutrikimais, paralyžiais, koma. Panašūs sutrikimai pasireiškė ir vietiniams šunims, katinams bei kiaulėms, kurie buvo maitinti šiomis ir kitomis jūrinėmis žuvimis.
Lašišos. Venkite genetiškai modifikuotų žuvų – lašišų, pangasijų (dar vadinamų skorpijonžuvėmis, tilapijomis). Lašišoje, norint pagreitinti jos augimo tempus, yra įterptas kiaulės genas. Mokslinių tyrimų su gyvūnais metu pastebėta, kad genetiškai modifikuotu maistu maitintų gyvūnų palikuonys gimė mažesnio ūgio ir svorio, jų psichomotorinė raida smarkiai atsiliko. Stebint kelias kartas, jų vaisingumas smarkiai sumažėjo, jie kur kas dažniau sirgo onkologinėmis ligomis bei hormoniniais organizmo sutrikimais. Lašiša, parduodama Lietuvos prekybos centruose, veisiama Norvegijos veislynuose. Lašišą drąsiai pavadinčiau „Norvegiškuoju broileriu“, Norvegija aprūpina ja visą Europą ir nemažą pasaulio rinkos dalį. Šios pramoniniu būdu veisiamos ir auginamos žuvys maitinamos pašarais, skatinančiais greitą jų augimą, pašaruose gausu antibiotikų, hormonų, augimą skatinančių medžiagų. Lašišose randama ir dioksinų, sunkiųjų metalų bei kitų sveikatai kenksmingų medžiagų. Dėl itin spartaus dauginimo ir auginimo lašišos dažnai serga, yra silpno imuniteto, jas puola žuvų parazitai, todėl šios žuvys yra purškiamos dezinfekciniais tirpalais. Atsparumas dezinfektantams vystosi greitai, todėl reikia vis didesnių jų dozių, įvairesnių medžiagų, kurios kaupiasi žuvų organizme.
Žuvis – stiprus alergenas, todėl nerekomenduojama duoti žuvies vaikams iki vienerių metų. Šiuo metu tikrai nerekomenduojama vaikams duoti silkės, skumbrės, o juk mūsų mamos bei močiutės mėgdavo duoti žuvies dar neturintiems nė metukų vaikams. Tokių pat tradicijų laikėsi švedai, norvegai ir kitos Skandinavijos tautos.
Pangasijos. Pangasijos daugumoje Šiaurės Amerikos ir Europos šalių yra draudžiamos žmonių maistui. Ši žuvis – tai viena iš greičiausiai užaugančių žuvų pasaulyje, veisiama Vietname, Mekongo upėje, skirta techninėms reikmėms, gyvuliams šerti bei trąšoms žemės ūkyje. Į Mekongo upę patenka nevalytos chemijos ir odos gamyklų, kanalizacijos nuotekos, trąšos iš laukų. Tai viena labiausiai užterštų upių pasaulyje. Pangasija plačiai vartojama krabų lazdelėms, žuvų piršteliams, šaldytiems žuvies kotletukams ir kitiems žuvies pusgaminiams gaminti.
Tad kokią žuvį valgyti?
Valgykite Lietuvos upių bei ežerų žuvį. Rinkdamiesi Lietuvos veislynuose bei tvenkiniuose auginamą žuvį, išvengsite didelės dalies taršos, nes Lietuvoje verslinei žuvininkystei, kaip ir gyvulininkystei, taikomi gana aukšti kokybės standartai. Pastaruoju metu populiarėjantys amūrai, plačiakakčiai, lynai vis dažniau sulaukia pirkėjų dėmesio vietiniuose turgeliuose bei prekyvietėse.
Žuvį keičia augalinės omegos
Verta atkreipti dėmesį į augalinės kilmės omega rūgščių šaltinius: linų sėmenis, chia sėklas, sezamo, sojų, moliūgų sėklas, graikinius riešutus, alyvuoges, šalto spaudimo nerafinuotus aliejus. Geriausia šiuos produktus vartoti termiškai neapdorotus arba kuo mažiau apdorotus, nes omega rūgštys yra neatsparios terminiam apdorojimui. Mechaninė trintis irgi mažina omega rūgščių kiekį maiste, todėl, pavyzdžiui, linų sėmenis ar chia sėklas nepatartina malti kavamale, jas reikia išmirkyti ir ilgai, neskubant kramtyti. Ekologiškų prekių lentynose šių sėklų galima rasti jau sutraiškytų.
Dar vienas patikimas omega rūgščių šaltinis – tai maisto papildai, kurie gali būti žuvų taukų arba tiesiog omega rūgščių pavidalu. Šį variantą patarčiau rinktis besilaukiančioms bei žindančioms moterims, nes tuomet labai svarbu užtikrinti savo ir kūdikio poreikius. Žuvų taukų, kaip ir žuvies, nerekomenduočiau duoti vaikams iki metų amžiaus, nes gana dažnai toks skubėjimas pasibaigia alerginėmis reakcijomis. Iki metų kūdikiui visai užtenka omega rūgščių, gaunamų su motinos pienu. Duodant košes, patarčiau jas skaninti ne sviestu, o nerafinuotais įvairių rūšių šalto spaudimo augaliniais aliejais. Taip kūdikis gaus daugiau naudingų medžiagų su maistu bei pratinsis prie sveikesnių maisto produktų bei įvairesnių skonių.
***
Jeigu žuvis tokia užteršta, ką valgo straipsnio autorė? Paklausėme gydytojos Linos Orlovskajos, kokią žuvį renkasi jos šeima. Lina atsakė: „Žuvį esu beveik išbraukusi iš savo raciono ir patariu geriau valgyti kokybišką žuvį 1–2 kartus per mėnesį, negu kas antrą dieną valgyti tokią žuvį, kurią valgant sunkieji metalai braška tarp dantų.
Tuno visiškai atsisakiau, kai sužinojau, kad skardinėse yra delfinų mėsos. Man valgyti delfiną – tas pats, kas valgyti žmogų. Internete yra filmukas „Įlanka“ (The Cove) apie delfinus, laisvalaikiu rekomenduoju pasižiūrėti.
Kartai valgome upėtakių, nors jie auginami veislynuose, bet vis dėlto lietuvių produktas. Iš draugų gauname upinių lydekų, dar yra keletas ekologiškų šamų ūkių. Sodyboje auginame lynus ir amūrus“.
