Artėjant šiltam metų laikui dažnas ieško kaip numesti svorį, griebiasi įvairiausių dietų. Šiuo metu viena populiariausių Keto dietų buvo pradėta taikyti jau nuo 1920 m. vaikų epilepsijai gydyti, pastebėjus, kad laikantis šios dietos sumažėja epilepsijos priepuolių skaičius. Paskutiniu metu šia dieta susidomėta dėl efektyvaus svorio ir riebalinio audinio mažinimo tiek tarp turinčių per didelį svorį gyventojų, tiek tarp profesionaliai sportuojančių asmenų. Kaip yra iš tiesų? Ar tai sveika dieta ir į ką derėtų atkreipti dėmesį, atsako sveikos mitybos specialistai.
Portalo www.sveikataipalankus.lt įkūrėja, sveikos gyvensenos propaguotoja ir maisto technologė Raminta Bogušienė pataria: „norint išlaikyti normalų kūno svorį visą gyvenimą, būtina laikytis sveikos mitybos principų, o esminis punktas svorio reguliavimui – gauti mažiau energijos (t.y. kalorijų), nei išeikvoti. Paprastai sakant – valgyti mažiau!
Pirmenybę teikti gryniems maisto produktams t.y. valgyti daug daržovių, uogų, vaisių, viso grūdo produktus, garuose ruoštą žuvį, liesesnę mėsą, kiaušinius, pieno produktus, kokybiškus riešutus ir sėklas. Gaminti maistą šviežiai, virti vandenyje ar garuose, kepti orkaitėje. Žinoma, kad mityba būtų sveika ir išsauganti normalų kūno svorį, turime valgyti individualiai pritaikytą ir subalansuotą maistą t.y. pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, mityba turi būti reguliari ir įvairi, bei nepamiršti praturtinti organizmo maisto papildais, kaip omega-3, trūkstamais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis.
Ne ką mažiau svarbu neturėti žalingų įpročių, gerai išsimiegoti, reguliuoti darbo ir poilsio režimą, stiprinti psichinę sveikatą, užsiimti teikiančia malonumą veikla“.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto docentė Vilma Kriaučionienė plačiau pasakoja apie Keto dietą ir medicininę jos pusę: „atliekama įvairių tyrimų su gyvūnais ir žmonėmis, siekiant išsiaiškinti šios dietos poveikį kai kurių ligų gydymui. Yra tyrimų patvirtinančių, kad taikant šią dietą pagerėja sergančių Alzheimerio liga, autizmo spektro sutrikimu ir pacientų sergančių kitomis neurodegeneracinėmis ligomis būklė. Trumpalaikė dieta gana gerai toleruojama iki dvejų metų, tačiau neaiškus ilgalaikis šios dietos poveikis sveikatai. Nėra atlikta ilgalaikių tyrimų, stebinčių žmonių, besilaikančių šios dietos, sveikatos rodiklių pokyčius. Pastebėta, kad sergančių epilepsija ir besilaikančių šios dietos ilgą laiką yra mažesnis kaulų tankis, dažnesni virškinamojo trakto negalavimai.“
Nepageidaujamos Keto dietos pasekmės
Keto dieta sėkmingai gali padėti mažinti kūno svorį, tačiau taip pat gali sukelti ir nemažai nepageidaujamų pasekmių. Doc. Vilma Kriaučionienė pažymi tai, jog klasikinė ketogeninė dieta nėra subalansuota, joje yra labai maža įvairovė ir kiekis šviežių vaisių ir daržovių, taip pat neleidžiami vartoti pilno grūdo ir ankštiniai produktai, todėl gaunamas skaidulų kiekis yra nepakankamas. „Skaidulos mūsų organizmui reikalingos: padeda palaikyti normalią žmogaus žarnyno funkciją, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, sumažina hemorojaus ir divertikuliozės riziką, sumažina storosios žarnos vėžio riziką. Vaisiuose ir daržovėse gausu antioksidantų: vitaminų C, E, flavonoidų, polifenolių, β karotino, karotinoidų ir kitų, būtinų darniam organizmo funkcionavimui“ – pažymi specialistė.
Dieta išsiskiria dideliu leidžiamu riebalų kiekiu, jis daugiau nei 2 kartus didesnis nei nurodytas sveikos mitybos rekomendacijose. Neribojami produktai turintys daug sočiųjų riebiųjų rūgščių: mėsa, riebūs pieno produktai, sviestas, kokoso aliejus, majonezas. Yra įrodyta, kad gausus raudonos mėsos vartojimas gali didinti storžarnių vėžio riziką, perdirbtos mėsos vartojimas didina storžarnių ir skrandžio vėžio riziką. Laikantis Keto dietos gali atsirasti ir nepageidaujamų šalutinių reiškinių:
- Nemalonus, specifinis burnos kvapas, kuris atsiranda dėl riebalų skylimo produktų, acetoninės medžiagos, įprastai pasišalina kvėpuojant.
- Dehidratacija, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, yra hipoglikemijos išsivystymo tikimybė.
- Didėja inkstų akmenų, osteoporozės atsiradimo rizika, gali padidėti šlapimo rūgšties kiekis, kuris yra podagros rizikos veiksnys.
- Mažėjant svoriui mažėja ir liesosios masės (raumeninio audinio) dalis.
- Taip pat organizmui pereinant į ketozės būseną daugeliui pasireiškia taip vadinamas Keto gripas, jo metu jaučiamas silpnumas, nuovargis, galvos skausmas, gali būti ir virškinamojo trakto sutrikimų.
Ar egzistuoja sveika dieta?
„2020 metais buvo atlikta ir publikuota atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų sisteminė apžvalga ir meta-analizė, lyginanti įvairių dietų poveikį svorio ir širdies kraujagyslių ligų rizikos veiksnių kontrolei. Išvados įrodo, jog nesvarbu kokia dietą pasirinksime: turinčią mažai angliavandenių, mažai riebalų ar subalansuotą dieta (pvz., DASH, Viduržemio jūros). Visos išvardintos dietos lyginant su įprasta vakarietiška dieta padėjo sumažinti kūno svorį ir sistolinį bei diastolinį kraujo spaudimą 6 mėn. tyrimo laikotarpiu. Skirtumai tarp įvairių dietų ir pasiektų rezultatų buvo nedideli. Tačiau praėjus 12 mėn., nepriklausomai nuo dietos rūšies, svoris tyrimo dalyviams dalinai sugrįžo, o teigiamas poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai išnyko, išskyrus besilaikančius Viduržemio jūros dietą“ – tyrimo rezultatus komentuoja doc. V. Kriaučionienė.
Sveikos mitybos specialistai sutinka dėl vieno: prieš pradedant laikytis dietos reikia pagalvoti, ar galėsite jos laikytis visa gyvenimą? O kas bus kai baigsite jos laikyti? Greičiausiai pamažu grįšite prie senų įpročių, o svoris kartu su jumis. Geriausias pasirinkimas – sveika, subalansuota mityba, kuri užtikrina reikiamų medžiagų poreikį.
„Jei norite sumažinti svorį – rekomenduojama sumažinti paros maisto davinio energinę vertę 500-1000 kcal/dieną, pirmenybę teikiant sveikatai palankiems maisto produktams. Taip pat, mažinant svorį ir norint kuo mažiau prarasti liesosios masės, reiktų padidinti baltymų kiekį ir nepamiršti fizinio aktyvumo“, – pataria V. Kriaučionienė.
VšĮ „Sveikatai palankus“ – ugdo visuomenės sveikatai palankios mitybos ir gyvensenos raštingumą, didinant jų sąmoningumą, kad rinktųsi sveikatai palankius maisto produktus ir gyvenimo būdą.
