Ką apie kūdikių mitybą rašo pasauliniai pediatrijos žurnalai? Vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras cituoja įdomesnius tekstus apie mažylių mitybą.
Ko neduoti kūdikiui?
Europos vaikų gastroenterologų ir mitybos specialistų draugijos ir Amerikos pediatrų akademijos kūdikių mitybos ekspertai rekomenduoja kūdikiams papildomo maisto pradėti duoti, kai sueina 4 mėnesiai. Patiekalai turi būti pagaminti iš įvairių aukštos kokybės ir įvairios tekstūros produktų. Pirmais gyvenimo metais nerekomenduotina duoti:
Medaus – jame gali būti botulizmo bakterijų toksinių medžiagų.
Nevirtų kiaušinių ir blogai išvirtos paukštienos, nes jie gali būti užkrėsti salmonelėmis – viduriavimą sukeliančiomis bakterijomis.
Plėšriųjų, ypač jūrinių žuvų, pvz., skumbrės, kardžuvės, tuno, ryklio patiekalų, nes šios žuvys gali būti sukaupusios daug sunkiųjų metalų, pvz., gyvsidabrio druskų ir kitų teršalų. Minėti teršalai ypač kenksmingi besivystančioms smegenims. Šių žuvų patiekalų turėtų nevalgyti nėščios moterys ir žindančiosios.
Sulčių, nes jos gali sukelti daug virškinimo trakto problemų, paskatinti neadekvatų amžiui svorio augimą, paspartinti pirmųjų dantukų ėduonies atsiradimą. Vietoje sulčių tinka uogos, vaisiai.
Pridėtiniu cukrumi ar kitais saldžiais sirupais saldinto maisto, nes gali kilti pavojus, kad kūdikis atsisakys valgyti jam būtiną sveiką maistą. Kūdikis privalo išmokti skirti ir suvokti skonių įvairovę. Kūdikiui neduotini saldūs pyragai, bandelės, sausainiai, saldainiai.
Sūdyto, marinuoto, bet kokiu būdu rūkyto maisto, nes kūdikis privalo išmokti skirti ir suvokti skonių įvairovę. Be to, kūdikis tokį maistą sunkiai virškina ir pasisavina.
Karvės pieno, nes jame trūksta pagrindinių maistinių medžiagų, tokių kaip geležis, vitaminas E, ir riebalų rūgščių, reikalingų sveikam augimui. Jame per daug baltymų, natrio ir kalio, kurių kūdikio virškinimo sistema dar nesugeba absorbuoti ir pasisavinti. Kai žindymas neįmanomas, reikia duoti kūdikio gydytojo rekomenduotų pieno mišinių.
Bet kokio kepto, skrudinto, riebaus ar perdirbto maisto, (pvz., virtų, rūkytų dešrelių, paštetų ir pan.), nes tokio maisto kūdikis nesugeba virškinti ir pasisavinti.
Bet kokio maisto, turinčio sėklų, kauliukų ar kitų kietų dalelių, kurių kūdikis negali kruopščiai dantenomis sutrinti, nes jis gali užspringti.
Dėl užspringimo, uždusimo pavojaus negalima duoti: jokių nesusmulkintų riešutų (iki stambių miltelių, kuriais galima pagardinti įvairius patiekalus), nesmulkintų vynuogių (netinka turinčios sėklų), bet kokių žalių kietų vaisių, daržovių, uogų (pvz., agrastų), kukurūzų, traškučių ir jiems panašių gaminių, kramtomosios gumos (jos neturi būti namuose – ją gali paduoti vyresni vaikai).
