Kas atsitinka vaiko organizmui, kai jis per kelias dienas gauna mėnesio ar net pusmečio saldumynų dozę?
Organizmas patiria sukrėtimą, bandomas jo kasos pajėgumas. Tokių eksperimentų atlikinėti nederėtų. Kiek saldumynų vaikas suvalgys, priklauso nuo suaugusiųjų. Vaikams saldumynai patinka, todėl jie nejaučia saiko. Gerai, kai saldumynų persivalgymas pasibaigia tik vėmimu. Norint vaikui suteikti malonumą tinka švieži saldūs vaisiai, uogos, pvz., šaldytos ir atšildytos prieš valgymą, džiovinti vaisiai.
Parašykite atmintinę seneliams, kurie pas anūkus važiuoja su pilnais krepšiais lauktuvių. Ką valgomo vežti, o ko nevežti?
Ką vežti ir ko nevežti, priklauso nuo senelių piniginės storio ir suvokimo, kas naudinga anūkėliui. Ne taip svarbu, ko ir kiek vežti – svarbu, kad gardumynai būtų kokybiški ir jų nebūtų per daug. Tinka įvairūs kokybiški vaisiai, vienas kitas saldainis, nealergiškiems tiks ir keli šokoladiniai saldainiai (geriau 3 metų ir vyresniems). Daug svarbiau už saldumynų krepšį yra šilta, šventinė nuotaika, geros mintys ir jausmai.
Ar nepakenks kalėdinis mandarinų perteklius? Juk per Kalėdas vaikai suvalgo neįprastą kiekį mandarinų.
Kenkia bet kokių vaisių, ne tik mandarinų perteklius. Dauguma atvežtinių vaisių yra nuskinami nevisiškai prinokę, pabūna sandėliuose, kol patenka ant prekystalio – dėl to daugiau ar mažiau nukenčia jų kokybė. Prisimintina ir tai, kad kai kurie vaikai citrusinių vaisių, ypač didesnio jų kiekio, gali netoleruoti. Todėl visais atvežtiniais vaisiais labai žavėtis nederėtų… Senelių sode be chemijos užauginti obuoliai, šaldytos uogos ir vaisiai yra geriau nei mandarinai.
Mamos, o ypač močiutės Kalėdoms priverda žagarėlių, ar vaikai gali juos valgyti?
Yra šaltinių, teigiančių, kad žagarėliai – tradicinis lietuviškas kepinys. Žagarėliai dar vadinami chrustais, krustais, trapios tešlos sausainiais. Tai labai kaloringas patiekalas, kurio tešlai reikia daug riebalų (grietinės, sviesto), be bto, žagarėliai ir verdami aliejuje arba perkaitintuose riebaluose. Vaikams iki 3-4 metų žagarėlių neduokite, nes tai yra labai sotus ir sunkiai virškinamas patiekalas. Žagarėliai mažiems vaikams netinka dar ir dėl to, kad jie yra trapūs (maži gabaliukai gali pakliūti į kvėpavimo takus), pagaminti su soda, kuri mažina skrandžio rūgščių išsiskyrimą, trukdo virškinti kitus, jau anksčiau suvalgytus patiekalus. Vyresni vaikai prie Kūčių stalo gali suvalgyti 1-3 žagarėlius, tiksliau – jų paragauti. Kai į organizmą pakliūva daug riebalų turinčių produktų gali atsirasti pasikartojantis vėmimas, nes organizmas jų nesugeba įsisavinti, suskaidyti į medžiagas, kurios jo neigiamai neveiktų. Kiekvieną žagarėlių „partiją“ reikėtų virti vis naujame aliejuje. Bet kokie kelis kartus verdami aliejai, juolab riebalai, yra nesveikas produktas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Ką manote apie kūčiukus (šližikus)?
Dabar įvairios kepyklos ir konditerinių gaminių gamintojai beskubantiems siūlo pačios įvairiausios receptūros kūčiukų. Įmantrios, sudėtingos receptūros kūčiukai nėra mažų vaikų patiekalas. Masiniam vartotojui skirtų kūčiukų informaciniuose lapeliuose (gaminio etiketėse) neretai pamirštama nurodyti jų energinę vertę (kiek 100 g yra kilokolorijų). Kuo daugiau 100 g kilokalorijų, tuo kūčiukai sotesni, tuo gamybos procese daugiau suvartota riebalų, angliavandenių. Geriausi kūčiukai – pagaminti namuose, neskrudinti iki parudavimo, netrapūs, pagaminti be margarino, vartojant nedaug grietinės ir sviesto. Kūčiukai valgomi išmirkę aguonų piene, spanguolių kisieliuje arba mėtų arbatoje. Močiutės pagamintų kūčiukų duokite vaikams, kurie moka kramtyti – antrų gyvenimo metų gale. Kūčiukai yra patiekalas, kuriuo galima gardžiuotis savaitę-dvi ir po Kalėdų.
Ant kalėdinio stalo dažnai pūpso ir zefyrų lėkštė. Ar vaikai gali iki soties kirsti šių purių gardėsių?
Zefyrai –vieni iš „minkštų“ saldumynų, paprastai gaminamų pramoniniu būdu, riboto galiojimo laiko. Jie gaminami iš cukraus, želatinos, kiaušinio baltymų. Perkant būtina atidžiai skaityti etiketę: pirkti kuo paprastesnės receptūros ir šviežesnius bei nedidukus. Zefyrų galima duoti vaikams nuo 1 metų. Duokite tik kelis zefyrus, nes jie, kaip ir kiekvienas saldus patiekalas, mažina skrandžio rūgščių išsiskyrimą ir sunkina jau suvalgyto maisto virškinimą.
Per Kūčias ir Kalėdas prisimename džiovintus vaisius, iš jų verdame kompotus. Ar vaikams tinka džiovinti vaisiai?
Džiovinti vaisiai – obuoliai, bananai, kriaušės, slyvos, ananasai, abrikosai, razinos, datulės, figos – gali būti valgomi kaip užkandis, arba jais pagardinami įvairūs patiekalai. Jų vaikui duokite tik tuomet, kai jis jau moka kramtyti – antrų metų gale. Patarčiau pirkti išfasuotus džiovintus vaisius, o ne sveriamus iš parduotuvės lovių, nes neaišku kiek pirkėjų kokiomis rankomis juos pačiupinėjo…Nors vaisiai yra džiovinti, tačiau tai produktas, reikalaujantis specialių laikymo sąlygų kol iš gamintojo patenka į prekystalį. Perkant džiovintus vaisius, visada reikia atkreipti dėmesį ar jie yra nesulipę, ar nėra pelėsio. Vaikams iki 4 metų netinka rūkytos slyvos.
Pavalgęs džiovintų vaisių, vaikas turėtų išsivalyti dantis, nes visuose iš jų yra daug cukrų (angliavandenių).
KALĖDŲ DĖŽUTĖ
Pakomentuokite „Kalėdų dėžutės“ turinį. Ką gero iš jos vaikas gauna, o jei mama komplektuoja pati, kokius saldumynus dėti?
„Kalėdų dėžutės“ turinys turi priklausyti nuo jos vartotojo amžiaus. Atsiminkite keletą dalykų:
Iki 4 metų netinka bet kokie saldainiai, kurių skersmuo yra iki 4 cm, nes vaikas šventės metu bekrykštaudamas gali užspringti.
Jeigu vaiko dantys plombuoti, jiems nesiūlykite irisų ir kramtomosios gumos, nes šie gardėsiai vykusiai rauna plombas.
Riešutų šokolade į „Kalėdų dėžutę“ dėkite tik tuomet, kai vaikas sugeba gerai kramtyti, vadinasi, yra ne mažesnis kaip 3 metų.
Nors šokoladas – labai maistingas produktas, jame yra kofeino, kuris mažus vaikus stipriai dirgina, todėl jo turi būti nedaug.
Truputis šokolado yra geriau nei bet kokios rūšies čiulpinukai.
Bet kokie „ilgai grojantys“ saldumynai (tokie kaip karamelės) „maudo“ dantis cukraus vonioje, o tai skatina dantų ėduonį sukeliančių bakterijų gyvybinę veiklą.
Geriau tie saldumynai, kuriuos vaikas gali sukramtyti ir nuryti.
„Kalėdų dėžutėje“ vaikas turi rasti po tiek kelių rūšių gardumynų, kad galėtų pasidalyti su broliukais ir sesutėmis, tėvais ar seneliais. „Kalėdų dėžutė“ turi turėti ir auklėjamąją vertę.
„Kalėdų dėžutėje“ turėtų atsirasti vietos ir šviežiems vaisiams. (Jų nepakeičia džiovinti vaisiai). Jie geriau už bet kokius saldumynus.
Konsultavo doc. Algimantas Vingras
