Prieš šimtą metų storiems žmonėms negrėsė nedarbas. Atvirkščiai – laukė pelningas darbas. Storuliai dirbo cirkuose ir keliaujančiose teatro trupėse. Kaimų turguose storulių pasirodymai – net jei šie tik nerangiai sukdavosi apie savo ašį – sulaukdavo didžiausio pasisekimo. Kaip greitai viskas apsivertė aukštyn kojom! Panašu, kad ateis diena, kai stori žmonės eis į šou pasirodymus, kuriuose dalyvaus vienas kitas užsilikęs planetoje liesas žmogus.
„Lietuvoje maždaug kas antras suaugęs gyventojas turi antsvorio, o 5–9 proc. – didelio laipsnio nutukimą“, – sako gastroenterologai. Vadinasi, kas antram skaitytojui šis straipsnis turėtų būti aktualus. Jį rašydami kalbėjomės su gydytoja Jovile ir keliolika žmonių, gyvenančių ar neseniai grįžusių iš viešnagės JAV. Juk daugiausiai nutukusių žmonių gyvena būtent šioje šalyje.
Lietuvoje storulė, Amerikoje – mis
Tai, ką skaitysite šiame straipsnyje, tėra menkos nuotrupos įvairių studijų, mokslinių darbų ir tyrimų, atliekamų pačioje Amerikoje. Amerikiečių dietologai, biochemikai, endokrinologai ir genetikai laužo galvas, kaip sustabdyti katastrofišką tautos storėjimą. Pagal dabartines tendencijas, po 50 metų vidutinis amerikietis vyras svers 145, o moteris – 140 kg. Amerikiečiai pradeda storėti vos gimę, iki mokyklos vaikai spėja taip išstorėti, kad sveria 5–10 kg daugiau, nei tokio pat amžiaus būdami svėrė jų tėvai. Trisdešimtmetė Laura, ištekėjusi už amerikiečio kompiuterių specialisto, pasakoja: „Į Teksasą atvažiavau gyventi prieš 5 metus. Lietuvoje buvau laikoma storule. Nuo mažens lydėjo patyčios. Čia, Amerikoje, su savo 85 kg jaučiuosi normali, o dažnai – net trapi. Parduotuvėse randu savo dydžio drabužių, čia esu standartinė. Pamenu, kiek kankindavausi siūdamasi drabužius pas siuvėjas Lietuvoje. Stengiuosi, kad JAV nesikeistų mano mitybos įpročiai, bet nelengva. Kur tu Teksase rasi juodos grūdėtos duonos ar liesos varškės…“.
Kita mūsų pašnekovė Jurgita JAV dažnai lankosi firmos reikalais. Jurgita pasakoja: „Kai skrendu į JAV, nebeplanuoju apsipirkti drabužių. Nusvilau jau pirmą kartą. Gyvenau Kalifornijoje, nedideliame miestelyje (ten vyksta tarptautinės baldų parodos). Vietinėje parduotuvėje tikėjausi nusipirkti porą kostiumėlių. Didžiausiai mano nuostabai, neradau sau tinkamo dydžio. Pardavėjos sakė, kad tokio mažo dydžio kostiumėlių net neužsako, nes vis tiek niekas nenupirktų. Sveriu 65 kg, Lietuvoje esu laikoma stambia. Po amerikiečių pardavėjų komplimentų pasidarė taip gera, kad leidau sau tą vakarą suvalgyti milžinišką kepsnį“.
Nutukimo epidemija ir greitas maistas
Beveik visi lietuviai, pasisvečiavę Amerikoje, sako tą patį: „Nė nepastebėjau, kaip per savaitę priaugau kelis kilogramus, nors valgiau tiek pat, kiek ir Lietuvoje“. Atrodo, kad Amerikoje storina net oras, ar tikrai? Žinoma, kad labiausiai tukina neteisingi mitybos įpročiai, kai valgoma daug angliavandenių ir riebalų turinčio maisto, o ypač – riebaluose virtų ir keptų produktų – spurgų, žagarėlių, bulvių traškučių. Daug nepastebimų kalorijų gaunama su cukrumi ar fruktoze saldintais gėrimas. Tampa aišku, kodėl amerikiečiai taip greitai tunka, juk jų nacionaliniai patiekalai – gruzdintos bulvytės ir mėsainiai, užgeriami koka kola.
Laura, gyvenanti JAV, prisimena: „Važiuodama gyventi į Ameriką, žinojau, kad dabartiniai amerikiečiai yra „fast food“ (greito maisto) ir McDonald’s karta. Tačiau tai, ką čia pamačiau, pranoko visas iki tol turėtas žinias. Mes žinome tik McDonald’s tinklą ir dar vieną kitą, tačiau JAV tokių greito maitinimo tinklų – begalės, pavyzdžiui, „Whataburger“, „Burger King“, „Chiken Express“, „Taco bell“ (meksikiečių), „Tai pan“ (kiniečių). Pirmaisiais metais man nė vieno šių restoranų maistas nepatiko, nes yra labai riebus ir kaloringas. Tos taukuose keptos bulvytės su kalnu druskos, pilnas taukų kotletas (jūs gražiai sakote ,,mėsainis“ bet tai tik riebios maltos mėsos gabalas) ir du didžiuliai gabalai baltos duonos (čia ji vadinama Bun). Suvalgai tokį rinkinuką, dar užsigeri koka kola, ir jau – visos dienos kalorijų norma. Vaikai čia labai mėgsta PBG sumuštinius – tai ta pati balta duona su riebiu ,,peanut butter“ (riešutų sviestu) ir saldžia vynuogių uogiene. Nors dieną amerikiečiai prisivalgo to ,,fast food“, vis tiek pagrindinis valgymas yra vakare – ,,dinner“, apie 6–7 val. vakaro, kai visi namuose. Tada visa šeima šveičia paukštieną, kiaulieną. Labai populiaru vakarienei valgyti meksikiečių ir kiniečių maistą (jis turi labai daug riebalų ir cukraus), ar itališką pastą, ravioli ar lazaniją. Pamiršau saldumynus ir ledus – čia
jie nepaprastai gardūs, niekur nerasi skanesnių ledų kaip Amerikoje, o pyragai ir tortai – tikra jėga. Betgi vėl – vienas gabalėlis, ir jau – dienos
kalorijų norma. O nuo populiariųjų ,,junk food“ (krekerių, skrudintų riešutų, spragėsių) svoris auga nepastebimai.
Laimei, pamažu visi atsipeikėja, nes mato, kad tik Amerikoje ir rasi tokių storulių. Dabar tautą apėmė nauja manija – visi lieknėja. Kaip išprotėję perka ,,fat free“ maistą (kuriame nėra riebalų, todėl neva gerokai mažiau kalorijų), bet nuo jo dar daugiau priaugama svorio negu nuo normalaus. Aš nelaikau amerikiečių storėjimo kažkokia nevaldoma problema. Čia yra daug ir gero maisto, lengva būti vegetaru, galima ir likti lieknu. Reikia tik mokėti save kontroliuoti. O amerikiečiai to labai nemėgsta“.
Šimtametės greito maisto tradicijos
Pirmasis ,,McDonald’s“ restoranas duris atvėrė 1955 metais Ilinojaus valstijoje. Firma laikėsi geležinės taisyklės: patiekalų asortimentas ir skonis negali skirtis nė viename tinklo restorane, nepaisant to, kokiame pasaulio kampe jis būtų. Šių restoranų alfa ir omega tapo aliejuje skrudintos bulvytės ir mėsainis. Vis tai užgeriama koka kola. ,,Matyt „McDonald’s“ suformavo amerikiečių nacionalinius mitybos įpročius. Kiek teko svečiuotis JAV, visada būdavau šokiruota to, kaip jie mėgsta valgyti tokį nesuderintą maistą. Ne kartą stebėjau kostiumuotus ponus, čia pat gatvėje valgančius mėsainius iš tiek aukštų, kad neįmanoma apžioti. Kitoje rankoje – būtinai bulvių ,,free“ maišiukas. Mes Lietuvoje tikrai neįpratę valgyti mėsą, duoną ir bulves vienu metu, renkamės arba mėsą ir duoną, arba mėsą ir bulves”, – pasakoja dažnai į komandiruotes JAV skaidanti Jurgita.
Kita pašnekovė Virginija buvo šokiruoja, kai JAV pamatė gruzdintas bulves valgančius kūdikius: „Stebėjau, kaip amerikietės stūmė vežimėlius su dar neišmokusiais sėdėti kūdikiais, o šie, vos pataikydami į burną kišo pomidorų padaže išvoliotas bulves ,,free“. Pagalvojau, kiek pas mus mamoms kalama apie atsargų primaitinimą, kai pusės metų kūdikiui leidžiama duoti tik švelnios daržovių košelės. O ten 6–7 mėnesių kūdikiai jau kemša aliejaus prisisunkusias ir aštriu padažu apipiltas bulves“. Gastroenterologai teigia, kad pagal PSO rekomendacijas, aliejuje kepto maisto vaikams rekomenduojama duoti tik nuo 2–3 metų, taip pat ir pomidorų padažo.
Kai kils noras valgyti greito maisto, prisiminkite liaudies išmintį: „Greitai pagaminamas, greitai suvalgomas, greitai nutukinantis“. Arba: ,,Greitas maistas – greiti kilogramai“.
Apgaulingi dietiniai produktai
Amerikiečiai pasaulyje garsėja ne tik kaip storiausi, bet ir kaip suvalgantys daugiausiai… dietinio maisto. Kas tai per paradoksas? Storiausia planetos visuomenė geria ir valgo praktiškai orą (nes ant pakelių rašoma, kad dietiniuose produktuose beveik nėra kalorijų), bet kilogramai tik auga. Gydytojai dietologai sako, kad dietiniai produktai, ypač jei jie praturtinti vitaminais ir mineralais, tinkami vartoti laikantis dietų. Tačiau jei valgant dietinį maistą žmogus nesportuos ir nemažins porcijų, jokio rezultato nebus. Nusivylę dietiniais produktais amerikiečiai ir patys jau pradeda suprasti, kad kažkas iš nacionalinės tragedijos darosi biznį. Įsivaizduokite, kiek Kinijoje kainuotų piliulės, garantuojančios, kad šeima susilauks berniuko, o Japonijoje – blakstienų tušas, pakeičiantis akių formą…
Užčiuopę skaudžią vietą, gamintojai vis labiau paleidžia vadžias. Produktų etiketės rėkia: „Mažiau kalorijų“, bet tai tik opiumas liaudžiai. Psichologiškai tokia etiketė beveik garantuoja, kad produktas turės paklausą. Pabandykite atidžiau perskaityti, kas parašyta mažytėmis raidėmis. Jei 100 g įprastas jogurto yra 89 kcas, tai ,,liesas, su mažiau kalorijų“ turi 85 kcal. Iškilus konfliktui tarp gamintojų ir vartotojų, gamintojai būtų teisūs ir išsisuktų Ostapo Benderio logika, kad Kisa Vorobjaninovas yra berniukas, o jei kas sako, kad tai mergaitė, tegul pirmas meta akmenį. Juk etiketė nemeluoja, kalorijų tikrai mažiau. Stebėjimai parodė, kad dietiniuose pyragaičiuose, bandelėse, saldainiuose ir sausainėliuose yra vos 5–10 kalorijų mažiau nei įprastuose. Įsivaizduokite, kaip storulių šeimynėlė laisvai ir be sąžinės graužimo vakarienei kerta dietines bandeles ir toliau sėkmingai storėja. Kita vertus, dietiniai produktai, turintys mažiau riebalų ir cukrų, ne taip greitai sukelia soties jausmą, todėl jų suvalgoma gerokai daugiau.
Kita dietinių produktų bėda – jų priedai. Kad dietiniai produktai atitiktų įprastų produktų skonį, į juos pridedama įvairių kvapnių medžiagų, krakmolo, konservantų, celiuliozės arba proteinų. Visi šie priedai pakeičia daugiausiai kalorijų turinčias produkto sudėtines dalis – riebalus ir cukrų, bet nepatenkina skonio receptorių. Ne veltui grįžę iš JAV, visi lyg susitarę kalba tą patį: „Atsibodo tas sintetinis maistas, duokite silkės iš bačkos ir juodos duonos“.
Gal nugalės genai?
Lankęsi Amerikoje pastebi vieną detalę. Ten gyvena ir pakankamai lieknų žmonių. Tai ne senbuviai amerikiečiai, o įvairių bangų emigrantai iš Azijos, Afrikos ir Europos. Jie išsaugoję nacionalinių virtuvių tradicijas, turi savo maisto parduotuvėles, stengiasi nepasiduoti tukinančiai amerikiečių maisto kultūrai. „Nereikia įsivaizduoti, kad storėja tik amerikiečiai. Taip, daugiausiai nutukusių yra JAV, tačiau labai daug jų ir Australijoje bei Didžiojoje Britanijoje. Nežiūrint įvairiausių karo su nutukimu kampanijų, nutukusių šiose šalyse vis daugėja. Prieš 20 metų Didžiojoje Britanijoje nutukusiais buvo laikomi 6–8 procentai žmonių. Dabar kas penktas britas (vadinasi – 20 procentų) yra toks nutukęs, kad jo sveikatai jau gresia pavojus“, – sako gastroenterologai. Mokslininkai įsitikinę, kad žmogaus gerovė ir antsvoris yra susiję: labiau pasiturintys suvalgo daugiau saldaus ir riebaus maisto, todėl gauna daugiau energinių medžiagų, bet jų neišnaudoja, jos virsta riebalais.
