Lieknėjimas

Lieknėjimo istorija. Buvau bačka su kostiumėliu

Nei badavimas, nei persivalgymas į gera neveda. Dalia išbandė ir viena, ir kita.

Daug darbo ir mažai valgio

Pirmąsias dukras Mariją ir Gabiją Dalia gimdė intensyviai studijuodama. Nebuvo kada drybsoti lovoje ir valgyti. Todėl ir svorio priaugo normaliai – po 18 kilogramų. Ji aukšta, 182 cm ūgio, tad toks svoris nekliudė.

Dukroms augant, penkerius metus teko rašyti daktaro disertaciją. Dvejus iš jų – Švedijoje, kur gyva būdavo trim sumuštiniais ir apelsinu per dieną. Na, dar keletu didelių puodelių kavos. Be to, kasdien nemažai važinėdavo dviračiu. Taigi išlikti grakščiai daug pastangų nereikėjo – darbo daug, o maisto mažai.

Mažai darbo ir daug valgio

Kai rašymas jau visiškai ėjo į pabaigą, Dalia pradėjo lauktis trečio vaiko. Disertaciją apsigynė, kai pilvelyje gyvenančiam Kęstučiui buvo 3 mėnesiai.

„Grįžus į Lietuvą, atsileido pertempti nervai, ir tada pajutau, kaip esu pavargusi. Organizmas buvo išsekęs, visąlaik norėjau tik valgyti ir daug miegoti. Per pirmąjį mėnesį po gynimo priaugau 9 kilogramus! Vėliau – maždaug po kilogramą kas savaitę. O čia dar visi namiškiai aplink šokinėjo, pervargusią mamytę lepino, į lovą valgyti nešdavo… Žodžiu, būdama 6 mėnesių nėštumo, jau svėriau tiek, kiek anais kartais važiuodama gimdyti. Derėjo susigriebti, bet vis atidėliodavau rytdienai, paskui – po gimdymo. Daugiausia dirbau sėdimą darbą prie kompiuterio, tad svoris sėkmingai augo ir toliau. Pamačiau, kad jau nebeįtelpu į didžiausius savo drabužius, tad teko įsigyti specialius nėščiosios džinsus, kurie kainavo apie 150 litų – gana daug. Bet į nėštumo pabaigą ir tie džinsai pradėjo piktybiškai atsiseginėti. Ypač, kai tekdavo susiriesti ar atsisėsti. Savaime suprantama, savijauta buvo nekokia…Tik gydytoja mane guodė, kad toks antsvoris – nieko baisaus, nes prieš nėštumą buvau save nualinusi, tad dabar organizmas ir atsigriebia.

Kai iki gimdymo buvo likusios 6 savaitės, teko būti vertėja mokslinėje konferencijoje. Su džinsais juk neisi, o į jokius savo drabužius nebetilpau, tad iš kolegių pasiskolinau nėščiosios kostiumą. Pasiūtas jis buvo visai neblogai, tik va spalva… tokia ryškiai gelsvai ruda, kelianti, sakyčiau, labai nemalonias asociacijas. Galite įsivaizduoti, kaip bjauriai jaučiausi, tokia bačka su ryškiu, atsiprašant,  š… spalvos kostiumu tarp elegantiškų pilkai kostiumuotų vyriškių …“

Darbo ir maisto užtenka, bet antsvorio dar yra

Po gimdymo, žinoma, visi veidrodžiai Daliai rodė kreivai, visi rūbai piktybiškai traukėsi, o visos durys susiaurėjo. Labai jau nelinksma būdavo žiūrėti veidrodyje į savo atvaizdą. Bet atėjo ruduo, su juo – darbas, ir 20 kilogramų prarado be jokių pastangų. Dabar Dalia sveria  apie 70 – vadinasi, 10 kg dar liko viršaus.

„Galėčiau nusiraminti, nes, susilaukus trijų vaikų, šiek tiek papilnėti visai normalu. Be to, ką čia slėpti, galvojame apie dar vieną broliuką Kęstučiui ir sesėms, tad kūdinimosi pastangos gali nueiti veltui… Tačiau jau svajoju, kaip pavasarį su visa šeima intensyviai minsime dviračio pedalus. Iki vasaros, manau, neliks ir tų paskutiniųjų antsvorio kilogramų“, – sako Dalia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *