Kad vaikas augtų sveikas, o užaugęs būtų lieknas ir gražus, nuo pat pirmųjų dienų reikia pradėti nutukimo profilaktiką. Ir net dar anksčiau – kol jo tėveliai tik planuoja turėti vaikutį.
Prieš pastodamos sulieknėkite
Visos moterys šimtus kartų girdėjusios gydytojų raginimus nėštumui ruoštis iš anksto: susitvarkyti dantis, pasitikrinti pas ginekologą, atlikti kraujo tyrimus ir t.t. Šiame sąraše labai svarbią vietą užimtų ir patarimas bent 3 mėnesius (ar ir kur kas ilgiau) iki pastojimo kasdien išgerti 0,4 mg folio rūgšties, pakoreguoti mitybos trūkumus, o antsvorį turinčioms moterims – pirmiausia jo atsikratyti. Tai ne tik palengvins pastojimą bei sumažins nėštumo bei gimdymo komplikacijų riziką, bet ir padės apsaugoti būsimą vaikelį nuo tos pačios nelemtos antsvorio problemos.
Nėštumas
Nerūkykite, bent jau nėštumo metu. Studijos rodo, kad nėštumo metu rūkanti mama kur kas padidina riziką, kad vaikelis ateityje turės antsvorio. Beje, kuo daugiau kasdien surūkoma cigarečių, tuo ši rizika didesnė.
Nėštumo metu ypač rūpinkitės savo sveika mityba ir taisyklingu kūno svorio didėjimu. Net jei nelinkusi taip stengtis dėl savo sveikatos, darykite tai dėl vaikelio. Nenumokite ranka į per greitai didėjančius kilogramus – jie kenkia ne tik jums, bet ir vaikučiui, pasunkindami jo dalią dar gimdoje, o po gimimo – iki pat paauglystės ir vėliau – ir didins jo polinkį tukti.
Pirmasis gyvenimo pusmetis
Visą pusmetį – kokybiškas gerai besimaitinančios mamos pienas.
Motinos pienas, be visų savo gerųjų savybių, mažina ir riziką nutukti vėlesnėje vaikystėje ar suaugus. Mokslinės studijos rodo, kad kuo ilgiau vaikas maitinamas krūtimi, tuo geriau išsivysto apetito reguliavimo sistema, ir tuo mažiau jam gresia nutukimas užaugus.
Tokios sėkmingos reguliacijos priežasčių yra daug:
Motinos pienas moko taisyklingos mitybos elgsenos: iš krūties maistas čiulpiamas kitaip nei iš buteliuko. Vaikelis turi daugiau padirbėti, kad pavalgytų, yra pratinamas prie neskubaus maitinimosi;
Vaikas pats reguliuoja valgio kiekį;
Nuo pat mažens pratinasi prie maisto įvairovės: mamos pienas kaskart kitokio skonio, nes priklauso nuo jos suvalgyto maisto.
Motinos pienas vaikui suteikia būtent tai, ko jam tuo metu reikia: yra kaskart kitokios sudėties, kuri keičiasi net to paties maitinimo metu, tinkamos baltymų sudėties ir kiekio, tinkamo energijos tankio, geriausiai užtikrinantis idealų konkretaus vaiko vystymąsi. Tokio labilumo negali atkartoti joks mišinėlis.
Motinos piene yra tam tikrų riebalų, kurių nėra mišinėliuose – jie padeda taisyklingai vystytis insulino receptoriams smegenyse – taip apsaugodami nuo nutukimo.
Viena studija, tyrusi nutukimo ir maitinimo krūtimi santykį, nustatė, kad nutukimo dažnis atvirkščiai proporcingas maitinimo krūtimi laikui. Iš 2 mėnesius vien krūtimi maitintų vaikų nutukimas išsivystė 3,8%, 3–5 mėn. – 2,3%, 6–12 mėn. – 1,7%, >12 mėn. – 0,8%.
Jau dabar svarbu pratinti vaiką prie fizinio aktyvumo: masažai, mankštelė, žaidimukai, kiek įmanoma pagal amžių, ir daug gryno oro. Nors kol kas labiau sportuos stumdydama vežimėlį ar nešiodama vaiką mama, ir vaikui tai bus į sveikatą. Be to, įpras prie nuolatinio judėjimo ir matys, kas yra sveikas gyvenimo būdas…
Beje, jei vaikas gimė per didelio svorio arba maitinamas vien motinos pienu priauga gerokai daugiau nei priklausytu pagal ūgį ir amžių, vertėtų skubiai pasikonsultuoti su specialistu.
Antrasis pusmetis – pratinimas prie tikro maisto
Svarbiausias patarimas mamai – turėti daug kantrybės ir ramybės. Kiekvienas vaikas savaip sukelia problemų ir gali išgąsdinti ar išvesti iš kelio nepatyrusią mamą. Vienas spjauna bet ką, kas duodama su šaukšteliu, kitas, rodos, visai mažai tesuvalgo, trečias nenori nė žiūrėt į daržoves… Atsiminkit, kad jei ir suėjo šeši mėnesiai, tai dar nereiškia, kad vaikas skubiai turi tapti dideliu visokio įmanomo maisto valgytoju. Ypač jei ir toliau jam duodate savo pieno, galite prie kito maisto pratinti ramiai ir nebijodama, kad staiga ims kažko vaikeliui trūkti.
Net ir labai nevalgaus bet kurio amžiaus vaiko niekada negalima versti valgyti, nes tai gali sąlygoti jo nutukimą suaugus, mat pripranta vėliau pajusti sotumo jausmą ir su laiku turi suvalgyti daug daugiau maisto, kad pasijustų sotus.
Nenuleiskite rankų, jei vaikas ilgai nepripažįsta kokios nors produktų grupės. Kasdien ir toliau siūlykite tą nemėgstamą maistuką, pasinaudodama proga, kai vaikas alkaniausias, galite jo įmaišyti į, pavyzdžiui, labiau mėgstamą grūdų košelę ir pan. Jei metų vaiko mama dejuoja, kad „mano vaikas visai nevalgo daržovių, bet labai mėgsta šokoladą“, tai nereiškia, kad vaikas yra keistas. Greičiau kad tai įprastinis normalus vaikas, kuriam pasitaikė nekantri ir nepersistengianti sveikatos labui mama.
Neskubėkite parodyti vaikui visų niekam tikusių maisto pramonės išradimų. Mama be jokio nerimo (o gal net su pasididžiavimu, panašiai kaip apie anksti išmokusį kalbėti ar skaityti vaiką) pasakojanti, kad dar metukų neturintis vaikas labai mėgsta sausainius, saldainius, ar keptą mėsą, labai klysta. Ateis laikas, kai vaikas neišvengiamai paragaus tokių šiukšlių, bet bent jau pačios vaikams jų neparodykite. Jei vaikas nematys jūsų jo akivaizdoje valgančių ko nereikia ir nepažins jam nereikalingo skonio, jam tikrai į galvą neateis jų paprašyti ar svajoti apie kokius nors bulvių traškučius. Ir atsiminkit, kad vaikui sveikas maistas yra be galo skanus tol, kol nesužino nesveiko maisto skonio, iškreipiančio jo sveiką skonio suvokimą.
Gydytoja dietologė Jūratė Lipeikaitė
