Gruodis – džiugiausias ir kartu nervingiausias metų mėnuo. Ypač mūsų auditorijai. Kai namie maži vaikai, – kalėdinių rūpesčių 10 kartų daugiau, ir streso lygis pakyla iki aukščiausio. Be to, tai užsitęsęs stresas, kuris pažadina lėtines snūduriavusias ligas. Viena jų – dirgliosios žarnos sindromas. Pokalbiui pakvietėme gydytoją gastroenterologę.
Gydytoja gastroenterologė Diana Žukauskienė
Remisijos ir atkryčiai
Kadangi apie DŽS rašėme ne kartą, šį sykį gydytojos paprašėme papasakoti, kaip valdyti ligą po diagnozės nustatymo. Su kuo susiję ligos paūmėjimo epizodai – su sezonais, stresu, maistu, ar ,,tiesiog“? Kas kiek laiko paūmėjimų tikėtis? Kaip prailginti laikotarpius tarp paūmėjimų?
„Kuo žmogus sąmoningesnis, kuo atidžiau užsiima savistaba, laikosi disciplinos, tuo atkryčiai bus retesni. Pagrindinės priežastys, kodėl sindromas paūmėja, – stresoriai asmeniniame gyvenime ar darbe, kai dėl kokių nors priežasčių išsiderina mityba ar staiga pasikeičia rutina. Pavyzdžiui, žmogus buvo aktyvus, sportavo ir staiga metė“, – sako gydytoja.
Atkryčiai nebūna žaibiniai
DŽS atkryčiai dažniausiai nebūna staigūs, kai vieną dieną žmogus sveikas, o kitą – ligonis. Gydytoja gastroenterologė sako: „Reikia nepamiršti, kad DŽS klinikinis spektras yra platus. Jeigu pagrindinis simptomas yra staigus viduriavimas, tai atkrytį žmogus pajus greitai, tačiau yra ir „aptakių“ simptomų, kai nemalonūs pojūčiai – maudimas, pilvo pūtimas – nevargina labai stipriai. Jeigu žmogus dieną yra aktyvus, jis gali nesureikšminti šių simptomų, tačiau atsigulęs vakare, kai įsiklauso į savo kūną, supranta, kad savijauta pasikeitė“.
Po DŽS diagnozės nustatymo niekas negali nuspėti, kaip dažnai kartosis paūmėjimai, tačiau apytikriai jie kartojasi kartą per metus. Tai nereiškia, kad iki amžiaus galo kartą per metus teks kentėti. DŽS galima suvaldyti taip, kad paūmėjimai bus tik kas kelerius metus, o gal ir visai nebepasikartos. Gerai susipažinęs su savo liga žmogus nujaučia, kada gali prasidėti paūmėjimas.
Tada pasilaiko specialios dietos, vartoja probiotikų, suintensyvina nusiraminimo technikas ir gali epizodo išvengti.
Pats sau gydytojas?
Kol nustatoma DŽS diagnozė, visi nueina panašų kelią: ilgai kenčia, tada kreipiasi į gastroenterologą, atliekami tyrimai (kitoms diagnozėms atmesti), skiriamas simptominis ir palaikomasis gydymas, rekomenduojama dietologo konsultacija, o tada jau – namų darbai. Kai ateina naujas ligos epizodas, žmogus, atrodo, viską jau žino. Nėra prasmės iš naujo vaikščioti pas gydytojus, nes gydymas aiškus? „Jeigu gydymas efektyviai padėjo, tikrai nėra būtinybės kiekvieną kartą, simptomams paūmėjus, kreiptis į gydytoją. Rekomendacija – esant DŽS, apsilankyti pas gastroenterologą kartą per metus. Kodėl? Nėra garantijos, kad po DŽS nepasislėpė kokia nors kita, nauja, patologija.
Kitas signalas kreiptis į gydytoją – jeigu nebepadeda tie metodai, kurie padėdavo anksčiau. To išsigąsti nereikia, nes nei sindromas, nei žmogus „nestovi vietoje“, – keičiasi streso lygis, rutina, mityba. Šie dalykai gali turėti įtakos tam, kad anksčiau veikusios priemonės nebeveikia. Gali pasikeisti žarnyno mikrobiota, ir tie probiotikai, kurie padėjo, gali nebeveikti taip gerai. Dėl to svarbu susitikti su gydytoju, kad būtų apgalvoti nauji gydymo metodai, vieni preparatai pakeisti kitais ar surasta jų kombinacija. DŽS valdymas yra paciento ir gydytojo komandinis darbas. Jeigu su gydytoju užsimezgė ryšys, jūsų komanda dirba sklandžiai, tuomet patarčiau stengtis lankytis pas tą patį specialistą, – taip lengviau ne tik pacientui, bet ir gydytojui, nes jis žino visą ligos istoriją ir dinamiką“, – dalinasi gydytoja.
Etapas iki diagnozės
Gydytoja pastebi ilgą būklės neigimą – tai ypač būdinga vyrams, kai keletą metų gyvena kentėdami pilvo skausmus, pūtimus, viduriavimus, bet pas gydytoją ateina tik tada, kai trūksta kantrybė (arba žmona liepia). Kiek ligai žmogus kenčia iki vizito pas gydytoją, priklauso nuo kantrybės lygio (vienam du viduriavimo epizodai per dieną nesukels problemų, kitas dėl to jausis labai blogai), taip pat – profesijos. Pasak gydytojos, jeigu esate scenos žmogus, tai ir vienintelis viduriavimo epizodas gali sukelti didelių problemų. „Jei dirbi iš namų, situacija vienokia, bet jeigu esi viešas asmuo, tai staigus viduriavimas gali kainuoti net ir darbą. Pilvo pūtimas ir meteorizmas irgi labai nemalonūs simptomai. Pacientai pasakoja, kad negali išbūti bendroje biuro erdvėje, turi kas keletą minučių išeiti iš kabineto dėl meteorizmo. Dėl to neįmanoma susikaupti atliekant darbo užduotis, nes visos mintys tik apie dramas žarnyne“, – sako gydytoja.
Gyvenimo būdo korekcijos
Pasak gydytojos gastroenterologės Dianos Žukauskienės, nuo DŽS stebuklingos tabletės nėra, bet suvaldymo būdų apstu. Vieni gydytojai labiau mėgsta skirti simptomus slopinančius vaistus, kiti pataria itin griežtai laikytis FODMAP dietos: „Kadangi DŽS atsiradimą lemia daugybė veiksnių, aš į šią ligą žiūriu holistiškai, kiekvieną atvejį vertinu personalizuotai. Siūlau pradėti nuo streso mažinimo būdų. Įrodyta, kad psichoterapija, ypač kognytinė elgesio terapija, turi labai gerą poveikį. Taip pat meditacija, fizinė veikla. Mano tipiniai pacientai yra jauni žmonės, kurie daug dirba ir patiria daug streso. Vieniems pasikeičia situacija darbe, galbūt prisideda naujos atsakomybės, kiti susilaukia vaikų ir sunkiai dėliojasi naują rutiną“.
Ar taikliai bus parinktas gydymas, priklauso nuo tyrėjo darbui prilygstančios apklausos. Bandoma išsiaiškinti, kas vis dėlto išprovokuoja DŽS epizodus. Vienam simptomus išprovokuoja egzaminas, kitam – raugintų kopūstų patiekalas. Treti blogiau pasijunta po kelionių, nes ilgi skrydžiai, neįprastas maistas ir nereguliarus tuštinimasis išbalansuoja organizmą. Pagal tai dėliojami akcentai – ar liga bus pradėta gydyti nuo mitybos reguliavimo, ar streso mažinimo. „Streso kontrolė aktuali visiems DŽS pacientams. Aiškinamės, kas žmogų nuramina. Vienam labiau tiks meditacija, kitam gal bėgimas. Klausiu, kokia žmogaus mėgstama fizinė veikla. Jeigu sako – jokia, pradedame nuo pasivaikščiojimo. Būna, kad ir pasivaikščiojimas nepatinka. Ieškome toliau. Gal baseinas, gal joga. Atrasti įmanoma. Vienai pacientei labai padėjo gongų terapija. Šį metodą moteris susirado pati“, – pasakoja gydytoja.
Pagrindinis vaistas – valia
Ar dažni bus DŽS atkryčiai, priklauso ir nuo žmogaus valios, kantrybės, sąmoningumo, skiriamo laiko, nusiteikimo. Reikia nuosekliai vartoti probiotikus, vengti streso, atsakomybės reikalauja ir FODMAP dieta.
„Įsivaizduokite, sulaukęs 40 metų žmogus staiga turi išimti iš mitybos daugybę savo mėgstamų produktų. Paskui leidžiama produktus sugrąžinti į mitybą, bet tik vieną per savaitę. Žmogiška, kad dauguma pacientų paskuba. Kai vieną dieną sugrąžinamas vienas produktas, kitą dieną – antras, o paskui buvo pablogėjimas, tai nebeaišku, kurie produktas pablogėjimą sukėlė. Kaip žmogus, aš atjaučiu tuos, kuriems reikia kontroliuoti mitybą. Pati turiu mažą vaiką, patiriu daug streso ir suprantu, kaip norisi nukrypti nuo tinkamos mitybos. Todėl esu lanksti savo pacientų paklydimams. Svarbiausia nenuleisti rankų. Vieną kartą paslydus ir suvalgius kažką netinkamo, viskas nenusibraukia. Svarbiausia, kad kitą dieną vėl viską pradėtumėte iš naujo ir pamažu judėtumėte tikslo link“, – sako gydytoja.
Pagrindinis gydymas yra paties paciento rankose, tačiau ne visi nori prisiimti visą atsakomybę sau. Tikisi gydymo čia ir dabar, viliasi sulaukti greito pagerėjimo. Jeigu būklė negerėja, žmogus ieško kito specialisto, nes mano, kad kitoks gydymo būdas padės. Tačiau neįdėjus valios ir kantrybės, sėkmės tikėtis nereikia.
Vienas iš gerų savikontrolės būdų yra dienoraštis. Į dienoraštį prašome surašyti, ką žmogus valgė, kaip miegojo, ar patyrė stresą, kas šiandien buvo kitaip nei vakar. Kai viskas surašyta juodu ant bato, žmogus pastebi DŽS provokatorius.
„DŽS diagnozė gali keliauti su jumis gyvenimo keliu kaip lagaminas. Bet jo svorį jūs galite kontroliuoti“, – sako gydytoja.
Gydymas probiotikais
Visiems DŽS pacientams rekomenduojami probiotikai. Kadangi žarnyno mikrobiota pastaruoju metu plačiai tyrinėjama, jaučiama didelė pažanga gaminant probiotikus, atrandant geriausias jų kombinacijas.
„Labai tikiu gydymu probiotikais, nes matau rezultatą. Svarbiausia su probiotikais nesielgti, kaip su simptominiais vaistais, kai suskaudus išgeriame tabletę nuo skausmo, ir gydymas tuo pasibaigia. Gydymas probiotikais yra ilgas, ir mažiau nei dviem mėnesiams net nerekomenduoju. Jei pajuntamas teigiamas efektas, skiriu vartoti tris mėnesius, daryti pertrauką ir vartoti toliau. Jeigu net nėra ligos atkryčio, bent kartą pert sezoną probiotikų kursą reikėtų suvartoti. Tai patartina ne tik turintiems DŽS, bet ir visiems. Ir aš pati tai darau. Mūsų mityba nėra tobula, visi patiriame stresą, nekokybiškai miegame. Visa tai veikia mūsų mikrobiotą, o ji per savo metabolitus veikia mūsų nervinę sistemą.
Perkant probiotikus, reikia atsižvelgti į bakterijų kiekį, turėtų būti bent milijardas bakterijų vienoje dozėje, ir vartoti ilgai bei sistemiškai. Išgėrus kapsulę per savaitę jokio rezultato nebus.
Kiekvienas mūsų turi savitą mikrobiotą, tad vienam labiau tiks vienokie, kitam kitokie probiotikai. Išgėrus mėnesio probiotikų kursą ir nepajutus teigiamo poveikio, reikėtų pakeisti į kitus probiotikus (atkreipiant dėmesį, kad būtų kita bakterija)“, – sako gydytoja.
Meilė sau irgi vaistas
„Pacientams, kurie ateina pas mane dėl DŽS, visada palinkiu daugiau meilės sau. Šiuose žodžiuose telpa labai daug. Meilė sau reiškia sąmoningus pasirinkimus. Kai renkatės tarp salotų ir greito maisto, pagalvokite: ar šis sprendimas pagerins mano savijautą? Maži kasdieniai pasirinkimai lemia ilgalaikę jūsų sveikatą ir gyvenimo kokybę“, – sako gydytoja.
Neila Ramoškienė
