Rita nėštumo metu padaugino greito maisto, todėl priaugo vos ne antrą savo svorį – net 45 kilogramus! Pasirodo, nereikia važiuoti nei į Ameriką, kad taptum storuliu, patys bigmakai į burną skrenda.
Kai Rita buvo netekėjusi panelė, ji jaudinosi, kad yra per liesa su savo 182 cm ūgiu. „Tapusi nėščia, nuo pirmų dienų pradedu storėti“, – sako Rita. Gydytojai visąlaik bardavo, kad būsimoji mama per daug valgo, bet Ritai tie pamokslai keldavo juoką. Jai nieko nėra gražiau už nėščiosios pilvą, todėl norėdavo kuo didesnių apimčių. Jei praeiviai nepastebėdavo, kad nėščia, Ritai būdavo kaip įžeidimas. O gydytojų dietos skrisdavo į šiukšlių kibirą.
Kai vieną kartą gydytoja paklausė, kiek būsimoji mamytė suvalgo obuolių, bananų, ši atsakė: vieną – du. Bet ne vaisius, o kilogramus! Viską matuodavo neribotais kilogramais. Iš kaimo atsiveždavo maišą obuolių, ir per dieną pusmaišis ištirpdavo Ritos pilve. Vyras net pradėjo maišus slėpti…
Pirmąkart ji pastojo labai jauna – 19 metų. Tąkart per nėštumą priaugo virš 30 kilogramų. Nė viena jos draugė nebuvo pasiekusi tokių svorio aukštumų. Jos juokdavosi, kad štai Ritos pilvas jau atėjo, o kada ji pati pasirodys? Gydytojai iš pradžių manė, kad gal nešioja trynukus, dvynukus, nes labai stambi. Rita pradėjo rungtyniauti su dvimetriniu savo broliu, sveriančiu 100 kg – kuris laimės svorio varžybose? (iškart pasakysime, kad laimėjo sesuo, ėjusi gimdyti sverdama 103 kg). Gydytojai veltui ieškojo diabeto ar kitų ligų, nes sveika ir laiminga nėščioji žydėjo. Na, gal tik naktimis jausdavosi kaip banginis, išmestas ant kranto, nes pati apsiversti ant kito šono negalėdavo, prašydavo vyro pagalbos. Ir iš vonios išlipti pačiai buvo sunku. Pasisverdavo tik nuėjusi į polikliniką. Kai gydytoja imdavo dejuoti dėl antsvorio, Rita širdyje krimsdavosi: Dieve, kiek mažai aš tepriaugau…
Komplikuotas gimdymas sužalojo kūdikį. Jis neišgyveno. Po laiko buvo konstatuota, kad moteris negali pati gimdyti, būtinas cezario pjūvis. Beje, didelis mamos svoris čia niekuo dėtas.
Kūdikio netektis ilgam prislėgė Sekonių šeimą. Todėl kai po kelerių metų pertraukos Rita pradėjo lauktis vėl, džiaugsmui nebuvo ribų. „Teste pamačiusi dvi juosteles, aš ir verkiau, ir cypiau iš džiaugsmo, vyras nesuprato, kas čia atsitiko“, – prisimena ji. Rita pati save lepino be saiko, o ir aplinkiniai vis pakišdavo gardesnį kąsnelį, kad tik būsimoji mamytė jaustųsi gerai. Nėščiosios aistra tapo ,,Mc’Donalds” restoranai. „Įsikibdavau kaip vaikas vyrui į ranką ir kaulydavu: „Na prašau, prašau, nusivesk mane į makdonaldą“.
Kai vyras nebeįstengdavo kas dieną nupirkti po kelias porcijas maisto, Rita prašydavo savo tėčio, kad slapčia atvežtų „Mc’Drive“ paketėlį. Skaniausi jai būdavo bigmakai. Net gulėdama ligoninėje dėl gresiančio persileidimo Rita kramtydavo tik makdonaldo maistą. Kiek mėsainių atveždavo, tiek ir sudorodavo. Dėl bigmakų ji kliedėdavo. Rekordas – 5 mėsainiai per dieną, bet tą rekordą nesunkiai būtų pagerinusi, tik niekas daugiau nepirkdavo. Rita pati pripažįsta, kad tuo metu buvo didelis storas vaikas.
Kai nėštumo pabaigoje vėl nuėjo pas gydytoją, ta pajuokavo, kad Ritą teks pririšti ir laikyti „ant bado dietos“. Jokių dietų Rita nepripažino. Kur matyta, kad vaikui neduos valgyti? Ji įsitikinusi, kad organizmas prašo tiek, kiek jam reikia. Na ir kas, kad visi kaimynai būsimąją mamą juokais jau vadina meškiuku, nuo kurio žingsnių žemė dreba.
Laimė, antrasis gimdymas buvo sėkmingas, gimė dukrytė Gabrielė. Po gimdymo pažiūrėjusi į veidrodį, Rita patyrė šoką. Vaikučio pilve jau nebebuvo, o pilvukas vis tiek pūpsojo. Tada pirmąkart greito maisto gerbėja liūdnai pripažino, kad yra stora.
Tačiau natūralus maitinimas grąžino prarastą lieknumą. Dabar Rita vėl žydi.
