Po aerobikos treniruočių man visada pradeda skaudėti galvą. Manau, taip yra dėl įtampos, nes noriu išgirsti, ką sako instruktorė, noriu spėti atlikti judesius ir dėl to įsitempiu.
Galvos skausmo priežastys gali būti įvairios. Tai gali būti organizmo reakcija į išorinius aplinkos dirgiklius (šviesa, oro slėgis, kvapas, deguonies trūkumas, per didelis krūvis, fiziologiniai pokyčiai žmogaus organizme – susiaurėjusios kraujagyslės ir t.t.). Jei galvos skausmai Jums prasideda sporto salėje, tai gali būti susiję su per dideliu krūviu bei su netinkamai parinktais pratimais, per garsia muzika ir t.t. Jeigu netinka aerobika, tai pradėkite nuo žemesnio intensyvumo grupinių užsiėmimų „Pilates“, „Kalanetikos“, „Intro“ aerobikos užsiėmimų pradedantiesiems. Ir būtinai atkreipkite dėmesį į pulsą. Šie skausmai paprastai nėra priežastis atsisakyti malonumo, gaunamo teisingai sportuojant.
Jei treniruotės metu ima žiovulys, ar tai rodo, kad treniruotė per lengva ar kad trūksta deguonies klube, ar kad treniruotė netinkama? Mane beveik visada besportuojant apima noras žiovauti, nors būnu išsimiegojusi.
Labiausiai paplitusi „nuobodulio teorija“. Joje teigiama, kad žmogus žiovauja dėl nuovargio, nuobodulio ar mieguistumo. Ši teorija gal ir būtų teisinga, jei ne vienas faktas – profesionalūs sportininkai dažnai žiovauja prieš svarbias varžybas. Gal tai būdas nusiraminti ir mobilizuoti jėgas?
Kita teorija – tai „evoliucijos“ teorija. Joje teigiama, kad žiovulys yra iš mūsų protėvių paveldėtas nesąmoningas procesas. Žiovaudami plačiai išsižiojame ir rodome priešininkui dantis, taip siekdami jį išgąsdinti, parodyti savo galią.
Trečioji – „fiziologinė“ teorija. Fizinio krūvio metu organizme sumažėjęs deguonis ir susikaupęs anglies dvideginio kiekis veikia kvėpavimo centrą ir kelia norą žiovauti. Norėdami patvirtinti šią teoriją, mokslininkai patalpoje padidino deguonies kiekį, tačiau tai nesustabdė žiovaujančiųjų.
Atsakė sporto instruktorė Diana Panavienė
