Tęsiame virtualų lieknėjimo projektą, kurio esmė – koreguoti mitybos įpročius ir per dieną nueiti 10 000 žingsnių. Konsultuoja valgymo įpročių koregavimo centro Valgymas.lt gydytoja dietologė Lina Barauskienė.
Antrąjį mėnesį lieknėjantis žmogus jau „pagauna ritmą“, tačiau klausimų, kuriuos išgirsta dietologai, nesumažėja. Tai ne tik Viktorijos, bet ir kitų norinčių sulieknėti moterų klausimai.
Pirmą mėnesį nenumečiau svorio, bet dietologas sako, kad rezultatas yra. Kodėl?
Dietologaipo mėnesio lieknėjimo išvis nelinkę vertinti rezultato. Reikia bent 6–7 savaičių, o pirmąjį rimtą apibendrinimą galima daryti tik po 3 mėnesių. Lieknėjimas laikantis mitybos plano, kurį sudaro dietologas, yra ilgas, lėtas, bet garantuotas. Pati Viktorija prisipažino, kad Dukano dieta ją suplonino staigiai, o paskui taip pat staigiai svoris grįžo.
Gydytojas-dietologas lieknėjimo rezultatą vertina ne tik pagal svorį bet ir pagal kūno analizę, kiek yra riebalų ir kiek raumenų. Jei riebalų kiekis mažėja, o raumenų daugėja, rezultatas laikomas geru.
Draugė per mėnesį numetė 5 kg, o aš tik 0,5, nors laikėmės to paties plano. Kas negerai?
Lieknėjimo sėkmei svarbūs keli dalykai:
Kokio amžiaus žmogus lieknėja (kuo vyresnis, tuo medžiagų apykaita lėtesnė ir svoris kris sunkiau).
Kokio antsvorio turi žmogus (kuo antsvoris didesnis, tuo daugiau svorio kris, o sunkiausia numesti 3–5 kg).
Ar medžiagų apykaita nesulėtinta prieš tai buvusių dietų (jei kelis kartus laikytasi griežtų dietų, organizmas kilogramų nebenori paleisti, nes prisitaiko prie galimo bado – lėčiau eikvoja energiją).
Viktorijai visi šie trys kriterijai nepalankūs, todėl reikės daugiau laiko.
Kodėl dietologai nepataria Dukano dietos, juk ji tokia veiksminga?
Dukano dieta, kaip ir dauguma kitų, paremta vienos medžiagų grupės atsisakymu. Šioje dietoje atsisakoma angliavandenių, o vietoje jų didinamas baltymų kiekis (kaip ir Atkinso ar japoniškoje dietose). Jos patrauklios, nes yra gana sočios – leidžiama valgyti mėsą, sūrį. Organizmas greitai sureaguoja, ir svoris krenta, tačiau tokios dietos ypač lėtina medžiagų apykaitą. Jeigu žmogus geba visą gyvenimą išlikti tokioje būklėje, kai organizmas energiją ima iš riebalų, svoris gali laikytis stabilus. Tik vos pradėjus valgyti angliavandenius, svoris sugrįš.
Kodėl dietologas pasiūlė saldiklį keisti cukrumi, juk cukrus turi kalorijų, o saldiklis – ne?
Norintys sulieknėji cukrų keičia saldikliu, tačiau saldiklį vartoti reikia nedideliais kiekiais, nes tyrimai rodo, jog tai nėra jau toks nesaugus produktas, kaip manome. Ne veltui saldikliai uždrausti vaikams ir nepatariami nėščiosioms. Saldikio labai lengva padauginti, nes jis kelis šimtus kartų saldesnis už cukrų. Kai riba tarp saugios ir pavojingos sveikatai yra tokia nedidelė, verčiau nedideliais kiekiais vartoti ir cukrų ir saldiklį, juos kaitaliojant.
Gintarė Karaliūnaitė sako, kad 15 kg numetė naudodamas iškrovos dienas (du kartus per savaitę). Ką mano dietologai?
Iškrovos dienos tikslas – sumažinti savaitės kalorijų kiekį. Ne kiekvienas gali ištverti tas iškrovos dienas, nes jos tikrai didelis iššūkis. Jei žmogus kankinsis, blogai jausis, tai apie tokias dienas negali būti nė kalbos. Iškrovos dienos, kaip sudėtinė lieknėjimo dalis, gali būti, tik tai negali būti visiško alkio diena, ir 2 kartai per savaitę jau yra per daug. Ką valgyti per iškrovos dienas, reikia aptarti su dietologu, nes vienam tiks daržovės, o kitam – pieno produktai. Reikia suvokti, kad, pradėję laikytis iškrovos dienų, tai turėsite daryti visą laiką, nes kitaip svoris greitai sugrįš. Ar ne geriau „nukirpti“ nuo kiekvienos dienos po kokį 50–80 kcal, tarkime, atsisakius saldainio? Susitaupys tiek pat kalorijų per savaitę.
Ar nieko tokio, jei lieknėjant kasdien suvartojamas skirtingas kalorijų kiekis, tarkime, 5 dienas po 1000 kalorijų, bet savaitgalį – po 4000? Bendras dienos rezultatas vis tiek menkas – 1285.
Skaičiuojant tik techniškai, atrodo, kad planas patrauklus, bet praktika parodė, kad kai kuriems taip lieknėjant svoris krenta nesunkiai, bet daliai (ir nemažai)… išvis nekrenta. Nežinome, kaip organizmas sureaguos į tokias kalorijų „sūpynes“. Aš nepalaikau tokio nestabilumo, nes po kelių badavimo dienų duodame skrandžiui didelę apkrovą, apsivalgome. Vedžiojame organizmą nuo šoko prie šoko, nuo streso prie streso.
Ką manote apie apsivalgymo („užkrovos“) dienas, kurias rekomenduoja kai kurios lieknėjimo mokyklos? Ta pati Gintarė minėjo, kad kartą per kelias savaites tyčia suvalgo tortą. Argumentas – apsivalgymas paspartina metabolizmą, pagreitina medžiagų apykaitą?
Nežinau, koks sveiko proto dietologas galėtų rekomenduoti tokias apsirijimo dienas, kurios veda tik prie vieno – bulimijos. Su sveikata tokie dalykai nesuderinami. Jeigu mąstome, kad sveikata visiškai nesvarbu, o reikia tik rezultato – lieknėjimo, tada išgerkime kaspinuočių, ir tikrai labai greitai sulieknėsime. Tikriausiai dar atsimenate laidą, kurioje rodė reportažą, kad kaspinuočių galima nusipirkti turguje. Išgėręs vienas kapsulę apsikreti, o kai sulieknėji, kiek nori, išgeri kitą kapsulę, ir jie „išeina“ iš žarnyno.
Yra žmonių, kurie norėdami sulieknėti valgo higieninę vatą užsigerdami vandeniu. Beprotiško lieknėjimo būdų daugybė.
Ar su lieknėjimu suderinamas aktyvus sportas? Jūs Viktorijai patarėte žingsniuoti, bet nesiūlėte lankyti aerobiką, treniruoklių salę.
Pirmiausia paklausiu, ar žmogus mėgsta sportuoti, ar ne. Jeigu jis eis į treniruotes tik todėl, kad liepė dietologas, nieko gero nebus. Anksčiau ar vėliau diskomfortas nugalės, ir žmogus mes viską – ir sportą, ir mitybos planą. Mano patarimas nemėgstantiems sportuoti – žingsniavimas, vaikščiojimas, lipimas laiptais – to visiškai pakanka lieknėjant. Jei žmogus sportuojantis, jam reikia itin atidžiai reguliuoti porcijas, jų paskirstymą per dieną, nes dažniausias modelis toks: visą dieną žmogus dirba ir beveik nevalgo, tada nueina į sporto klubą, ten „aria“, grįžta namo vakare ir labai alkanas (nuo sporto apetitas pakyla), o tada – vakarinis persivalgymas ir nulinis lieknėjimo rezultatas.
