Į klausimus atsako gydytoja dietologė Jūratė Lipeikaitė
Kodėl taip skiriasi įvairiuose šaltiniuose pateikiami kalorijų skaičiavimai? Tarkime, vieni rašo, kad 100 ml alaus turi tik 45 kcal, o kiti – kad butelyje alaus (500 ml) yra apie 400 kcal. Kuo tikėti?
Daugumos produktų sudėtis priklauso nuo pagaminimo būdo, sudėtinių dalių. Todėl įvairiuose šaltiniuose pateikiamos kalorijos skiriasi priklausomai nuo to, kuris konkretus produktas pasirinktas. Pvz., alus gali būti įvairaus stiprumo, tad ir kalorijų kiekis skirsis. Panašiai nutinka ir nurodant kalorijų kiekį, pvz., vaisiuose. Konkretaus obuolio sudėtis priklauso nuo jo rūšies, sunokimo ir kt. Taigi kalorijų lentelės gali būti tik orientacinė nuoroda.
Kaip apsiskaičiuoti kalorijų kiekį produkte? Pavyzdžiui, mišrainėse, kuriose daug sudedamųjų dalių?
Norint apskaičiuoti tiksliai, reikėtų sverti kiekvieną sudėtinę dalį, sudedant jų kalorijų kiekį (pvz., šimte gramų nevirtų ryžių yra apie 390 kcal, išvirėte 80 gramų, tai sudarys 390×0,8=312 kcal ir t.t.) ir pasverti patiekalo išeigą. Pvz., jei sudėjus visas mišrainės sudedamąsias dalis jos sudaro 720 kcal, ir pagaminta mišrainė sveria 320 gramų, tai šimte gramų mišrainės bus 100×720: 320=225 kcal.
Ar visos kalorijos vienodai lengvai išdeginamos? Pavyzdžiui, ar lengviau išdegs kalorijos, gautos iš jogurto, ar iš lašinių, karbonadų?
Kalorijos iš įvairių produktų išdeginamos panašiai (be to, labiau priklauso ne nuo vieno kurio produkto, o nuo to, kiek suderinta visos dienos mityba). Nepamirškite, kad jogurte kalorijų daug mažiau nei karbonade…
Ar tiesa, kad riebalų kalorijos pradeda degti tik po 20 minučių aktyvaus sportavimo? Tuomet nebetenka prasmės trumpos mankštos, trumpi bėgiojimai, trunkantys iki 20 minučių.
Tiesa, tačiau bet kuriuo atveju net ir trumpas pasportavimas labai naudingas. Pirmiausia, net ir ne tiesiogiai iš riebalų sudegintos kalorijos (pvz., deginami angliavandeniai) vėliau „atsiimamos” iš riebalų. Be to, nuolat, net ir po truputį, sportuojant, spartėja metabolizmas, todėl vėliau daugiau kalorijų sudegs net ir miegant.
Ką manote apie pieniškus desertus, kurie turi po 10 kcal 100 ml? Ar gali maistas būti toks nekaloringas?
Maistas gali būti labai nedaug kaloringas, ir jei ant produkto etiketės nurodyta tokia gaminio sudėtis, matyt, tokia ji ir yra. Šie produktai gali padėti sulieknėti, jei po jų neprisikirsite kaloringų produktų.
Svečiuodamiesi JAV skaitėme maisto produktų etiketes, kuriose parašyta, kad produkte nieko nėra – kalorijų 0, angliavandenių 0, riebalų 0. Tad kodėl amerikiečiai taip pučiasi?
Ir Lietuvoje parduodama, pvz., „Coca cola light“, kurioje „nieko nėra“, tačiau tai juk dar nereiškia, kad visi lietuviai dėl to yra liekni. JAV iš tiesų labiau nei bet kurioje kitoje šalyje išvystyta nekaloringų produktų pramonė, ir žmonės turi geras sąlygas maitintis taisyklingai. Deja, kaip ir Lietuvoje, ne visi taip daro…
Ar realiai galima sulieknėti, jei atsisakai kalorijų iš gryno cukraus – pavyzdžiui, kai nustoji saldinti kavą ir arbatą? Ar sulieknėsime, kai cukrų pakeisime saldikliais?
Pakeitus cukrų saldikliais, atsisakote iš cukraus gaunamų kalorijų. Jei vietoj atsisakyto cukraus neprisivalgysite kitų produktų, lieknėsite.
Dietologai pataria valgyti jūrų žuvį, kuri yra riebi ir kaloringa. Tačiau ją valgant nenutunka japonai, o tokio paties kaloringumo kumpius valgantys vokiečiai storėja. Kur paslaptis?
Kūno masė priklauso ne nuo vieno kurio nors produkto, bet nuo bendros mitybos sudėties. Nutukusių yra ir tarp japonų, ir tarp vokiečių, ir tai priklauso nuo kiekvieno konkretaus žmogaus maitinimosi būdo bei fizinio aktyvumo. Jūrų žuvyse iš tiesų daug riebalų ir kalorijų, tačiau tų kalorijų (nors storina vienodai), daug sveikesnė sudėtis. Patardami valgyti jūros žuvis, turime omenyje jų valgymą vietoj kitų, nesveikesnių, riebalų šaltinių (pvz., karbonado) – ir nepamirštant saiko.
Pagal kalorijų lenteles ryžiai yra pakankamai kaloringi, tad kodėl kinai, kurie valgo tik ryžius, yra tokie liesi?
Kinai valgo ne tik ryžius (tarp daugybės kitų produktų valgo ir, pvz., šunieną), o ir liesi yra ne visi. Ir Kinijoje yra nutukusių, ir tai priklauso nuo konkretaus žmogaus valgymo ypatumų. Paprastai vargingai gyvenantys žmonės nepersivalgo, tad ir netunka.
Sakoma, kad sotumo jausmas ateina po 20 minučių, tad kokius patiekalus pagal kaloringumą reikėtų valgyti pirmuosius pietaujant? Pavyzdžiui, gal pradėti nuo labai nekaloringų ir lėtai kramsnojant laukti, kol ateis tas soties jausmas?
Visiškai teisingai. Norint sutramdyti apetitą, patariama prieš valgį atsigerti, tuomet neskubant suvalgyti didelę lėkštę nekaloringo daržovių patiekalo.
Ledai yra labai kaloringi, tačiau sklando nuomonė, kad skrandis išeikvoja labai daug energijos, kol juos sušildo, todėl iš ledų gautos kalorijos sudega labai greitai. Ar tai tiesa?
Suvalgius bet kokį šaltą produktą, kūnas turi skirti kiek energijos jam sušildyti, panašiai kaip daugiau kalorijų sudeginame šaltu oru arba maudydamiesi šaltame vandenyje. Tačiau tai dar nereiškia, kad leduose esančias kalorijas galima pamiršti: didžioji jų dalis sėkmingai pasisavinama.
Ar lengviau kalorijas organizmas pasiima iš skystų produktų, ar iš kramtomų? Pavyzdžiui, suvalgius jogurto, išgėrus kefyro, po kelių valandų jautiesi lengvas, atrodo, kad kalorijos jau išdegintos. O suvalgius ką nors rimtesnio (mėsos, duonos), maistą „ilgai nešiojamės“ ir atrodo, kad jis „nedega“?
Lengvumo jausmas priklauso labiausiai nuo produkto pasišalinimo iš skrandžio greičio. Pvz., mėsos patiekalai, riebalai ilgai lieka skrandyje, tad ir susidaro įspūdis, kad maistas nedega. Skysti produktai, ypač neriebūs, pasišalina sparčiau, todėl ir susidaro lengvumo įspūdis. Iš tiesų, kol maistas visiškai suvirškinamas, užtrunkama daug ilgiau, ir kol tos maisto kalorijos imamos deginti, dar ilgiau…
Ar kalorijas padės išdeginti rūgštūs produktai – kalbama, kad padeda ananasas, actas? Net teko girdėti, kad ananasai turi neigiamų kalorijų, tarsi jie neutralizuoja su maistu gautas kitas kalorijas. Pavyzdžiui, po pietų suvalgyk ananasą ir būsi tarytum nevalgęs?
Deja, tai tik viena iš rožinių storulių svajonių… Neegzistuoja kalorijas deginančių produktų. Ir nestorina tik tai, kas lieka lėkštėje.
Kiek kalorijų daugiau reikėtų suvartoti nėštumo, žindymo metu, paauglystėje, išgyvenant stresą ir pan.? Gal yra ir kitokių situacijų, kai kalorijų reikėtų gauti daugiau?
Iš tiesų to paties žmogaus energijos poreikis įvairiais gyvenimo atvejais skiriasi. Antroje nėštumo pusėje kalorijų poreikis padidėja apie 300 kcal, žindymo metu (kol kūdikis valgo TIK mamos pieną) – apie 500 kcal. Paauglystėje, palyginus su vaikyste, kalorijų poreikis yra didesnis, bet labai priklauso nuo augimo greičio. Be to, visais šiais atvejais labai svarbus yra fizinis aktyvumas. Jei iki nėštumo moteris daug sportavo, o nėštumo metu beveik nejuda, energijos poreikiai net sumažėja. Tas pat nutinka ir streso metu, karščiuojant, sergant (įvairių ligų metu poreikiai pakinta skirtingai). Pvz., karščiuojant sudega daugiau kalorijų (kuo labiau pakilusi temperatūra, tuo daugiau), bet tuomet juk paprastai gulima lovoje, tad persivalgyti jokio reikalo nėra.
O kada kalorijų reikėtų suvartoti mažiau? Gal savaitgaliais, kai gulinėjame prie televizoriaus?
Tikra tiesa. Kalorijų poreikis mažėja nejudant, karštoje aplinkoje, be to, senstant.
