Vis daugėja produktų, kurių etiketėse pažymėta „Be cholesterolio“, „Be riebalų“, „Be cukraus“, „Praturtinta kalciu“ ir t.t. Žmogui nelengva susigaudyti, ką jam vertėtų pirkti, ar jam reikia to „praturtinto“, „nuriebinto“ ir kitaip modifikuoto produkto, ar geriau pirkti patį natūraliausią?
Įsivaizduokime, kad vaikas ar suaugęs žmogus yra sveikas, idealaus svorio, daug juda ir maitinasi puikiai: kasdien suvalgo kelis vaisius, bent porą lėkščių įvairių kokybiškų daržovių, košės iš kaskart kitų kruopų, pieno produktų, juodos duonos, riešutų, beveik kasdien – jūrų žuvies, kitomis dienomis – truputį liesos mėsos (žinoma, pagamintos be riebalų ir tik prieš valgant pagardintos trupučiu kokybiško aliejaus). Toks žmogus visiškai nepasiduoda pagundoms sukrimsti tokią bjaurybę (pagal maistinę sudėtį) kaip saldainis, pyragas, sausainis… Tada iš tiesų galima apsieiti be jokių maisto modifikacijų, nesirūpinant valgyti natūralius produktus ir būti tikram, kad nieko nei pritrūks, nei bus per daug. Kas kita, jei (kaip dažniau būna) sveikata nėra nepriekaištinga, svoris – ne toks, koks turėtų būti, o mityba toli gražu ne ideali (pvz., kasdien dalis kalorijų gaunama iš tuščių, nevertingų ar net kenksmingų produktų. Jei dalis maisto gaminama kepant riebaluose, desertui valgomas ne vaisius, o gabalėlis pyrago, daržovės lėkštėje užima ne garbingą didžiąją pusę, o yra tik pagrindinio patiekalo papuošimas…
Štai tuomet galėtų ir praversti maisto produktų modifikacijos. Kad išsirinktumėte tinkamiausius produktus, įpraskite pirkdami atidžiai apžiūrėti etiketę ir atpraskite pirkti visuomet tuos pačius produktus. Net jei paprastai perkate mažoje parduotuvėlėje, kur pasirinkimas nedidelis, bent jau kai patenkate į didelį prekybos centrą, nečiupkite vėl tų iki gyvo kaulo pažįstamų produktų, nė neapžiūrėjusi daug įvairesnių galimybių.
Patarimai, kaip pritaikyti produktus pagal savo poreikius (vienodai tinka vaikams ir suaugusiems).
Jei svoris linkęs būti didesnis nei reikėtų, pagrindinis tikslas –ieškoti produktų, kurių kaloringumas kuo mažesnis. Tad vertėtų rinktis:
Kuo liesesnius pieno bei mėsos produktus, padažus: pvz., neriebų sviestą (nors jis vis dėlto blogiau, nei truputis aliejaus, bet geriau, nei įprastinis sviestas), liesą pieną, liesą varškę, kuo liesesnius sūrius. Jei įprasite atidžiai perskaityti etiketę prieš rinkdamiesi, kurį jų pirkti, net ir nekeisdama kitų mitybos įpročių galėsite kur kas sumažinti dietos kaloringumą. Neapsigaukite ir pirkdami jogurtus, nes kaloringumas tarp įvairių jogurtų rūšių svyruoja labiau nei skonis.
Gaminius su dirbtiniais saldikliais. Užrašas „be cukraus“ nebūtinai rodo, kad produktas jums tinkamas. Pasižiūrėkite etiketėje į sudedamąsias dalis: jei produktas saldintas fruktoze, tai situacijos iš esmės nepagerins. Turėtų būti saldinta dirbtiniu saldikliu, labiausiai tinka aspartamas.
Jei padidėjusi širdies–kraujagyslių ligų rizika (pvz., padidėjęs cholesterolio ar trigliceridų kiekis kraujyje, rūkote arba tiesiog esate užkietėjęs mėsėdis, daug valgantis ir pieno produktų), vertėtų rinktis ir produktus su mažu cholesterolio kiekiu (neapsigaukite pirkdami aliejų ar duoną: ant kai kurių etikečių puikuojasi ryškus užrašas „be cholesterolio“, bet cholesterolis –gyvulinės kilmės produktas, todėl jokiame aliejuje ar normalioje duonoje jo ir negali būti), pvz., sviestą , kuriame dalis pieno kilmės riebalų pakeista augaliniais riebalais.
Skydliaukės ligų profilaktikai visiems derėtų rinktis tik druską su jodu, nes Lietuvoje jo trūksta. Vienintelė išimtis – žmonės, jau sergantys skydliaukės ligomis. Tuomet derėtų pasitarti su gydančiu gydytoju, nes kai kuriais atvejais jodas būna nebepageidautinas.
Dažnai valgantiems ne namie ar nekokybišką maistą (ypač jei maiste trūksta vaisių ir daržovių) praverstų vitaminais papildyti produktai. Vienas geriausių tokių produktų pavyzdžių – pusryčių javainiai. Skirtingai nei gryni vitaminai, parduodami vaistinėse ir dažniausiai viena tablete padengiantys visus dienos poreikius, javainiai praturtinti vitaminais tik tiek, kiek turėtų tų vitaminų būti viename puikiame patiekale. Taigi tiems, kurių maiste kitu atveju gali pritrūkti kai kurių vitaminų, tai gana neblogas būdas mitybą praturtinti ir išvengti būtinybės nuolat gerti tabletes. Net ir tie javainiai, kuriuose yra šokolado ar medaus, yra kur kas vertingesni už įprastinius saldumynus, nes juose vitaminų daugiau net nei įprastinėje nesaldžioje košėje. Tad tegul nesijaudina mamos, kurių vaikai atsisako košių, jei mielai kremta pusryčių javainius net jei jų nemaišo su pienu, jogurtu ar sultimis. Išimtis yra vadinamieji miusliai (dribsniai): juos prieš valgant būtinai derėtų pamirkyti karštame piene. Beje, galite paprašyti gydytojo patarti ir tinkamiausią javainių rūšį, nes ne visi yra praturtinti vienodai. Kai kurie jų turi daugiau geležies ir gali būti ypač vertingi, kai geležies kasdienėj dietoj ne per daugiausia.
Besiskundžiantiems vidurių užkietėjimu gali padėti dvejopos modifikacijos:
Bifido arba kitomis pieno bakterijomis praturtinti pieno produktai . Beje, šie produktai labai tinka ir žarnų florai atstatyti, ir po ligos, ypač jei buvo vartoti antibiotikai.
Produktai, praturtinti maisto skaidulomis (dažniausiai duonos gaminiai): pvz., duona su grūdais, sėklomis.
Moterims nuo maždaug 50 metų amžiaus, ir tiems, kurie vartoja mažai pieno produktų, gali praversti kalciu praturtinti pieno produktai. Gaila, tokių Lietuvoje kol kas nedaug, ir tik kai kurios firmos nurodo, kiek produkte yra kalcio.
Konsultavo gydytoja dietologė Jūratė Lipeikaitė
