Naujausios sveikos gyvensenos tendencijos, susietos su šiandienos technologijomis, jau gerokai lenkia pasenusius stereotipus ir tradicijas, – įsitikinęs habilituotas mokslų daktaras, profesorius Albertas Skurvydas. Specialisto teigimu, svarbus ir išties naudingas yra sveikatinimo priemonių kompleksiškumas, o ne griežtas ir beatodairiškas užstrigimas prie vienos ar dviejų iš jų.
Ne tik žodžiai, bet ir moksliniai faktai
Apie naujausias natūralaus sveikatinimo tendencijas, viešojoje erdvėje dar kitaip vadinamas biohacking’u, spalio 27–28 d. vyksiančios LITEXPO parodos „Sveikatos paroda 2023“ metu Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos organizuojamoje konferencijoje „Reabilitacijos naujovės ir iššūkiai: sanatorinis kurortinis gydymas – nauda pacientui“ spalio 27 d. kalbėsiantis prof. A. Skurvydas teigia, kad šiandien turimos priemonės yra gerokai pažengusios ir jau tapo kasdiene norma, o natūralaus sveikatinimo poveikis gerokai labiau ištirtas mokslo.
„Visos priemonės, apie kurias kalbėsiu pranešime, yra natūralios. Susijusios su žmogaus elgsena. Pristatomi įrankiai nėra iš piršto laužti, o pagrįsti tarptautiniais tyrimais ir viešinami prestižiniuose leidiniuose. Žmonėms kartais susidaro nuomonė, kad fizinis aktyvumas nėra pakankamai ištirtas. Tai nėra tiesa. Atlikti išsamūs, fenomenalūs tyrimai, analizuojantys, kokie procesai vyksta genų ir molekuliniu lygmeniu, kaip šiuos vyksmus veikia mityba, kaip kvėpavimas mažina uždegiminius procesus. Mokslas kalba apie jogos naudą bei įvairių vitaminų ir probiotikų teigiamas savybes“, – aiškina habilituotas mokslų daktaras.
Profesorius pabrėžia, kad šiandien klasikiniame medicinos pasaulyje pasigirsta skepsio natūralių priemonių, sietinų su žmogaus gyvenimo įpročiais, atžvilgiu. Visgi medicinos ekspertas tokias abejones, kvestionuojančias natūralių priemonių aktyvumą, atmeta.
„Pasaulyje šie dalykai nėra tiriami paviršutiniškai. Vienas kokybiškiausių leidinių žurnalas „Cancer“ (liet. vėžys) analizuoja, kaip paprasčiausias judėjimas padeda kovoti su vėžinėmis ląstelėmis molekuliniu lygmeniu. Fizinis aktyvumas akcentuojamas ir daugelyje kitų leidinių“, – teigia profesorius.
Sidabrinės kulkos nėra – reikia kompleksiškumo
Vis dėlto A. Skurvydas pabrėžia, kad individualiai nė viena priemonė negali padaryti ryškiai juntamo teigiamo poveikio. Svarbus įvairių įrankių sujungimas ir kompleksiškumas.
„Sutrikus vienai sistemos daliai, gali griūti visas tinklas. Gerųjų bakterijų stygius gali atsiliepti smegenims ir širdžiai. Nevystant aktyvaus judėjimo, suprastės raumenų veikla ir jų būklė. Išskirti vieno pagrindinio elemento neįmanoma. Organai tarpusavyje komunikuoja, kalba ir yra labai susiję“, – apie įvairių sveikatinimo priemonių pasitelkimo svarbą aiškina prof. A. Skurvydas.
Pasak jo, žmogaus žarnyne yra gausu bakterijų – jų daugiau nei visame kūne ląstelių ar neuronų smegenyse. Šios bakterijos taip pat komunikuoja su organizmu. Žarnynas – išties sudėtingas organas, kalbant apie genų veikimą. Nenuostabu, kad jį kartais specialistai pavadina antromis žmogaus smegenimis.
Kalbėdamas apie sveikatinimosi procesą, profesorius taip pat pabrėžė ir šiandienių išmaniųjų technologijų naudą. Anot jo, bet kokios priemonės, leidžiančios stebėti progresą, sekti širdies darbą, pulso dažnį, nueitus atstumus, svorio kaitą, duoda motyvacijos, užkrečia sveikai gyventi.
Įvairių priemonių visumos reikšmę profesorius akcentuoja ir kalbėdamas apie ateities paveikslą.
„Žmogus turės derinti įvairias sveikatinimo technologijas. Reikės susirinkti visą komplektą: po truputį judėjimo, sporto, pirties, mitybos, kvėpavimo. Sujungus šią kombinaciją, pačiam žmogui eiti natūralaus sveikatinimosi keliu bus ir įdomiau, ir reikės mažiau pastangų“, – akcentavo A. Skurvydas.
Pataria nepersistengti ir prognozuoja milžiniškus pokyčius
Mokslinių publikacijų autorius pasidalijo ir patarimais žmonėms, kurie jaučia norą imtis aktyvesnės veiklos, užsiimti sportu ar apskritai pradėti labiau rūpintis sveikata, tačiau nuolat pritrūksta motyvacijos ar nežino, nuo ko pradėti.
„Iš pradžių derėtų išeiti pasivaikščioti 10–15 minučių greitesniu nei vidutiniu tempu. Tai duotų startą procesams ir galbūt padėtų užsikabinti už šios veiklos. Vėliau galbūt tuos pasivaikščiojimus ilginti iki valandos, ėjimui rinktis gražią, patrauklią aplinką, nekeliančią streso. Derėtų pagalvoti ir apie probiotikų naudojimą bei sveikesnę mitybą apskritai. Svarbus ir miego režimas, patartina užmigti iki 23 val. vakaro“, – patarimus dalija profesorius.
A. Skurvydas taip pat užsimena ir apie lietuvių ypač mėgstamą veiklą – tai kaitinimąsi pirtyje. Profesoriaus teigimu, nors karštis gali duoti naudos kūnui, šiuo klausimu derėtų atrasti taisyklę – geriau dažniau, bet trumpiau.
„Daugiau naudos duos du ar trys apsilankymai per savaitę pirtyje penkiolikai minučių nei nuėjimas vieną kartą per savaitę, bet valandai. Šiuo metu su Lietuvos dviratininkais atliekame tyrimus ir pristatysime projektą, kurio tikslas – keisti pirties kultūros įpročius, įdiegti suvokimą, kad dažnesni, tačiau trumpesni apsilankymai yra naudingesni. Veiksmingiausia būti iki suprakaitavimo, todėl ir galima daryti išvadą, kad 15 minučių yra optimalus laikas“, – teigia prof. A. Skurvydas.
Tiesa, anot profesoriaus, ateityje bus ir kitas kelias, vedantis į geresnės sveikatos ir savijautos kūrimą. Tai – šiuo metu kuriami vaistiniai preparatai, galintys atstoti įvardytus komponentus, pavyzdžiui, mitybą, judėjimą, sportą.
„Ši technologija nėra ypač tolima – ji jau po truputį skinasi kelią į rinką. Produkto esmė yra į vieną tabletę sudėti, pavyzdžiui, 10 ar 15 ypač efektyvių medžiagų, kurios atlieka judėjimo, badavimo ir kitas funkcijas“, – nurodė pašnekovas.
Žiūrėdamas į dar tolesnę ateitį, siekiančią daugiau nei dešimtmetį, sveikatos specialistas prognozuoja, kad tablečių, galinčių visiškai atstoti sportą, išties atsiras.
„Jau šiandien mano stalčiuje guli vitaminų ir medžiagų, apie kurias neseniai dar negalėjau pagalvoti, tad tikėtina, kad po daugiau nei dešimties metų sportinę veiklą pakeičiantys preparatai irgi bus absoliučiai įprasti“, – mintimis dalijasi Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto judesių, sporto ir sveikatos mokslų profesorius.
Dėstydamas šiuo metu sparčiai populiarėjančio natūralaus sveikatinimosi, arba biohacking’o, privalumus, A. Skurvydas akcentavo ir šalyje veikiančių sanatorijų, galinčių padėti natūralaus sveikatinimo technologijoms įsitvirtinti, svarbą ir naudą.
„Arti žmogaus esančios sveikatos įstaigos skatina žmones rūpintis savimi, ilgaamžiškumu, gera savijauta, diegia sveikatinimosi praktikas jų gyvenime. Be abejo, tai yra aktualu ir gali duoti labai daug naudos. Šiose įstaigose sudera bene visi komponentai: mityba, judėjimas, procedūros, aplinka. Jų indėlis neabejotinai labai svarbus“, – tvirtina prof. A. Skurvydas.
Be jau minėtų sveikatinimosi aspektų, profesorius „Sveikatos paroda 2023“ metu vyksiančioje Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos organizuojamoje konferencijoje skaityti numatytame pranešime kalbės ir apie genų bei molekulių veikimą organizme, jų sąveiką, protarpinio badavimo, probiotikų, vitamino D, senolitikų (su senėjimu padedančių kovoti vaistų) poveikį, kūno šildymo ir šilumos šoko technikas bei kitus su sveikatinimusi susijusius ir jį veikiančius elementus.
Sveikatinimo eksperto mintys ir pastebėjimai bus tik viena iš parodos-konferencijos, nagrinėjančios sveikatos ir ilgaamžiškumo niuansus, dalių. Parodos organizatoriai teigia, kad spalio 27–28 d. LITEXPO parodų ir kongresų centre vyksianti paroda-konferencija paskatins susimąstyti apie sveikatos problemų prevenciją ir padės atrasti efektyvius sveikos gyvensenos principus, gerinti žinias apie sveikatinimą ir sanatorinį-kurortinį gydymą bei gamtinių veiksnių poveikį sveikatinimui. Tai padaryti padės parodos-konferencijos metu vyksiantys seminarai, įvairūs sveikatos specialistai ir sanatorijų atstovai, kurie galės parinkti tinkamiausią individualų sveikatinimo sprendimą. Žinių ir idėjų renginyje pasisemti taip pat galės ir žmogiškųjų išteklių vadovai, kuriems Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija organizuoja specializuotą konferenciją.